Vaiko su negale socializacijos ypatumai

LTŠiame straipsnyje remiantis teorinėmis prielaidomis ir autorės atliktu tyrimu, atskleidžiami vaiko su negale socializacijos ypatumai integruoto ugdymo sąlygomis. Socializacijos esmę sudaro vaiko santykis su aplinka. Tinkamai organizuojant ugdymo aplinką vaiko su negale socializacija yra pozityvi, o negalės faktoriaus įtaka vaiko socializacijos procese gali būti sumažinta iki minimumo. Vaiko su negale socializacija vyksta pagal tuos pačius esminius dėsningumus, kurie yra būdingi vaikų be negalės socializacijai ta prasme, kad vaikas su negale, kaip ir vaikas be negalės, negali subręsti kaip žmogus ir kaip asmenybė izoliuotoje aplinkoje. Todėl socializacijos procesui yra labai svarbi integruoto ugdymo aplinka, kurioje sąveikauja vaikai su negale ir be negalės. Straipsnyje, remiantis atliktu sociometriniu tyrimu, analizuojama kaip vyksta vaikų tarpusavio sąveika integruoto ugdymo sąlygomis. Atliktas tyrimas leido patvirtinti teorinių prielaidų pagrindu suformuluotą hipotezę, kad vaikų su regos negale integraciją bendraamžių kolektyve lemia ne vaiko negalės faktorius, o jo asmenybės savybės bei tinkamai organizuota socialinė aplinka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neįgalieji; Socializacija ir ugdymas.

ENIn this article by referring to theoretical assumptions and research carried out by the author, the characteristics of socialisation of a child with disabilities in the conditions of integrated teaching are explored. The basis of socialization is the child's relation with the environment. In the presence of appropriate organization of educational environment socialisation process is positive, and the impact of a factor of disability may be minimized. Socialisation process of children with disabilities runs according to the same laws of social development as for children without disabilities, meaning that both groups, children with and without disabilities, are not able to mature personally and as a human being in an isolated environment. These are the reasons why the environment of integrated development is very important to the socialisation process when children with and without disabilities communicate with each other. In the article, on the basis of socio-metric research, the process of children developing in the integrated development environment is analysed. The research results allow confirming the hypothesis that was formulated on the basis of theoretical supposition that the integration of weak-sighted children is determined not by their disability, but rather by their individual character and properly organised social environment.