LTLietuvoje per pastarąjį dešimtmetį iš esmės keitėsi priešmokyklinio ugdymo turinys, metodai ir technologijos. Vykdant ikimokyklinio ugdymo reformą pedagogai buvo nuolat raginami atsisakyti iki reformos vienintelio naudojamo tiesioginio metodo. Pedagogams buvo suteikiama informacija apie šiuolaikines ugdymo technologijas. Pedagogai lengviausiai išmoko kurti ugdančiąją aplinką – 22,65 proc. grupių ugdančioji aplinka ir nuolatinis jos keitimas yra svarbiausias vaikų ugdymo būdas; tik 5,56 proc. grupių aplinka nėra patraukli ir veiksminga. Sunkiausia pedagogams perimti konstruktyvios sąveikos būdus: remtis partneryste, bendravimu, bendradarbiavimu, susitarimais palaikyti vienas kito idėjas. Ugdymo filosofijos ir su ja susijusių praktinių gebėjimų kaita – ilgas, sudėtingas ir laipsniškas procesas. Iki švietimo reformos Lietuvos darželiuose taikytą akademiškai orientuotą ugdymą per dešimt metų pavyko pakeisti tik iš dalies. Pedagogai dažniausiai derina kelias ugdymo technologijas, naujas technologijas taikydami kartu su senosiomis, dažniausiai tai daro stichiškai.
ENThe last decade in Lithuania has been marked by radical changes. The content, methods and techniques of pre-school education has changed substantially. The braking point was the shift from academic teaching of young children to contemporary methods of education, such as stimulation of child’s activity and initiative through creation of educating environment; creative and constructive interaction of educator and child; spontaneous and situational teaching and education through setting an example. The analysis show that the educators usually employ a synthesis of various technologies and contemporary educational technologies are successfully applied but 30% of the specialists, about 40% apply the modern educational technologies but have not stopped using direct methods and in approximately 30% of the groups the direct teaching methods prevail.