1791 m. gegužės 3 d. konstitucija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
1791 m. gegužės 3 d. konstitucija
Editors:
Raila, Eligijus, vertimas, sudarymas [trl, com]
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001.
Pages:
80 p
Contents:
Gegužės 3 d. konstitucijai / Mečislovas Jučas — Valdymo įstatymas. I. Viešpataujanti religija ; II. Bajorai žemvaldžiai ; III. Miestai ir miestiečiai ; IV. Valstiečiai valsčionys ; V. Valdymas, arba Viešųjų valdžių paskirtis ; VI. Seimas, arba Įstatymų leidžiamoji valdžia ; VII. Karalius, vykdomoji valdžia ; VIII. Teisminė valdžia ; IX. Regentystė ; X. Karaliaus vaikų edukacija ; XI. Tautos karinė jėga — Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėje. I straipsnis. Apie miestus ; II straipsnis. Apie miestiečių prerogatyvas ; III straipsnis. Apie teisingumą miestiečiams — Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas — Gegužės 3-iosios epocha / Eligijus Raila.
Keywords:
LT
Ketverių metų seimas (1788-1792); 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija; Valstybės reformos; Lenkijos ir Lietuvos valstybė (Abiejų Tautų Respublika).
EN
The Four Years Diet (1788-1792); Constitution of 3rd May, 1791; State reforms; The Polish-Lithuanian Commonwealth.
Summary / Abstract:

LT[...] 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje paskelbta Konstitucija buvo pirmoji Rytų Europoje. Ji taip pat skelbė laisvės šūkius ir žengė pirmuosius žingsnius naikinant visuomenės suskirstymą į luomus. Ir čia atsirado žmonės, kurie mąstė naujos valstybės interesais ir siekė reformų.Respublikos aristokratija tebemąstė senomis dogmomis ir gynė 1768 ir 1775 m. seimuose savo kardinalines teises: laisvą karalių rinkimą, kiekvieno atstovo Seime sprendžiantį balsą, uniją, seną teismę sistemą, viešpataujančią religiją, apostazę prilygindama nusikaltinimui, tolygiam ištrėmimui iškrašto, saugojo dominiją ir visą su ja susijusią ūkio sistemą, bajorų karinius susivienijimus - Konfederacijas, mistifikavo aukso laisvę ir tvirtino kultūrinio sarmatizmo scholastiką. Aristokratija neleido pažeisti nieko, kas buvo įsigalioję praeityje ir virtę papročiu.Ir vis dėlto šalyje brendo reformos, kurių reikalavo ūkio pažanga, augantys miestai, didėjantis pavojus iš užsienio bei smarkėjanti jo akivaizdoje krašto anarchija ir, žinoma, filosofinės idėjos, ateinančios iš Vakarų. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija buvo tiesioginis rezultatas publicistų skelbiamų idėjų, perkeltų į Seimo debatus. Ji buvo parengta pas Hugo Kolontajų, aktyviai dalyvaujant ir atstovams iš Lietuvos Joachimui Chreptavičiui ir Ignui Potockiui. Ji buvo priimta Varšuvoje, spaudžiant miestiečių masėms ir absoliučios Seimo daugumos. Konstitucija išplėtė bajoriškąją demokratiją pakviesdama į Seimą miestiečių atstovus, skelbė valstybės globą laisviesiems vabtiečiams, grąžino religinę toleranciją, kūrė respublikinį valdymą nors ir monarchijos pavidalu, paliko lietuviams kultūrinį gyvastingumą ir individualumą bei tautinį sąmoningumą. [...]. [Iš straipsnio, p. 8-9]

ISBN:
9986571685
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/78193
Updated:
2020-08-12 22:41:06
Metrics:
Views: 75
Export: