Gegužės 3 d. konstitucija: Valdymo įstatymas ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas

LT1791 m. gegužės 3 d. Ketverių metų seime Varšuvoje priimta naujoji konstitucija - „Valdymo įstatymas" (lenk. Ustawa Rzędowa) - buvo visų XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikoje vykdytų politinių, socialinių ir ūkinių reformų kulminacija. Lenkiškas terminas „rząd" XVIII a. politinės kultūros kontekste reiškė valstybės santvarką'. Ši Konstitucija, kuria buvo pradėta iš esmės pertvarkyti valstybės sanklodą, iš tikrųjų atvėrė kokybiškai naują Lietuvos ir Lenkijos valstybių tarpusavio santykių perspektyvą. Istoriografinėje tradicijoje įsigalėjusi tvirta nuomonė, kad Gegužės 3 d. konstitucija buvo pirmoji Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje (po 1787 m. patvirtinto aukščiausio Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymo). Vis dėlto šioje vietoje norėtųsi atkreipti dėmesį į dar vieną seniai užmirštą istorinį siužetą. Siekiant tikslumo reikia pasakyti, kad pirmoji šiuolaikiškai suprantama rašytinė konstitucija buvo priimta 1755 m. Tai padarė iš Genujos priklausomybės išsilaisvinusi Korsika. Tačiau po keturiolikos metų Korsikos Respubliką užėmė Prancūzijos kariuomenė ir korsikiečių laisvę simbolizavęs teisinis aktas buvo užmirštas. Vis dėlto mums turėtų labiau rūpėti ne chronologinės varžybos dėl kurios nors pozicijos, bet įstatymo vieta konstitucinės minties raidoje. [Iš straipsnio, p. 9]

ENThe first introductory article of Eligijus Raila "Constitution of 3 May: Governance Act and Mutual Pledge of the Two Nations" presents the importance of the Constitution in the wider context of constitutionalism development and its structure. The author notes that the new Constitution adopted by the Four-Year Sejm on 3 May 1791 was the culmination of all the political, social and economic reforms carried out in the Polish-Lithuanian Commonwealth in the second half of the XVIIIth century. In reality, the Constitution, which fundamentally reorganized the structure of the state, also opened the qualitatively new perspective of mutual relations between the Lithuanian and Polish states. The Polish-Lithuanian Commonwealth received a spirit of the new era and the fundamental law corresponding to the principles of building a new society. It explicitly raised the principle of national sovereignty. It is true that it was not comprehensively stated what that nation and its content were, however, this textual omission opened up the possibility to establish an understanding of a modern, anti-estate definition of a nation. [Extract, p. 203]

• Lietuvos istorija. T. 7, d. 1, Trumpasis XVIII amžius (1733-1795 m.) / Zigmantas Kiaupa. Vilnius : Baltų lankų leidyba, 2012. 484 p.
• Lietuvos konstitucionalizmo istorija : (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1990 m. / Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 276 p.
• Nuo bajoriškosios savivaldos iki parlamentarizmo : Vilniaus seimelio veikla 1717-1795 m. / Robertas Jurgaitis. Vilnius : Parlamentarizmo istorijos tyrimų centras, 2016. 542 p.