Šventasis sambūvis : laukiniai gyvūnai žemdirbio sodyboje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šventasis sambūvis: laukiniai gyvūnai žemdirbio sodyboje
Alternative Title:
Sacred coexistence: wild animals in the peasant homestead
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2018, 56, p. 31-58
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Sambūvis; Paprastasis žaltys; Šelmeninė kregždė; Baltasis gandras; Žebenkštis; Coexistence; Grass snake; Swallow; White stork; Weasel.
Keywords:
LT
Baltasis gandras; Paprastasis žaltys; Sambūvis; Šelmeninė kregždė; Žebenkštis.
EN
Coexistence; Grass snake; Swallow; Weasel; White stork.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami ryšiai, per daugelį amžių susiklostę tarp žmonių ir sinantropinių gyvūnų, paaiškinamos tokių gyvūnų įsikūrimo lietuvių sodybose prielaidos. Autorė atskleidžia, kaip Lietuvoje žmonės žvelgė į keturis sodybos teritorijoje gyvenančius gyvūnus – paprastąjį žaltį, žebenkštį, baltąjį gandrą ir šelmeninę kregždę. Iš tyrimo paaiškėja, kad šie gyvūnai, su kuriais žmonės per šimtus ir net tūkstančius metų glaudžiai susigyveno, turėjo ne tik ūkinę, bet ir religinę reikšmę: jiems buvo priskiriamas namų ir ūkio globėjų vaidmuo. Be to, sodybų gyvūnų vaizdiniai buvo integruoti į sielos koncepciją ir pateko į pasakojimus apie gimimą, mirtį ir pomirtinį likimą. Žmonių ir sodybos gyvūnų sambūvis ne tik susieja skirtingas gyvybės rūšis, jų mitines reikšmes, bet į bendrą sistemą įrašo ir dievus. Dėl šios priežasties toks sambūvis vadintinas šventuoju. [Iš leidinio]

ENThe subject of the article are the grounds of the harmonious relationship between humans and the wild animals living in the traditional Lithuanian peasant homestead. As a point of departure, the author chooses the question from the sphere of deep ecology: on what cultural and worldview grounds do humans construct their connections with other living beings? Although the notion of coexistence comes from the natural sciences and defines relations between different species in the same ecological system, this article deals with coexistence as a phenomenon primarily conditioned by culture – i. e., by the human view of the animals and attitude towards them. The author analyzes folk narratives and popular beliefs in order to establish the character of relationship between humans and four kinds of animals living in the homestead – namely, the grass snake (Natrix natrix), the weasel (Mustela nivalis), the white stork (Ciconia ciconia), and the swallow (Hirundo rustica). In the first part, the author investigates the natural and economical prerequisites for the ecological coexistence of these animals and humans. Having paid much attention to the development of agriculture and formation of the agrarian landscape, she explains timing and causes for the wild animals to settle in the Lithuanian peasant homesteads. The second part of the article reveals the religious causes that lead humans to keep the suitable living conditions for the animals in question, not only protecting and safeguarding them, but also considering them sacred. Until the middle of the 20th century, Lithuanians regarded the grass snake, the weasel, the stork and the swallow to be the guardians of the home, ensuring good fortune with livestock and plentiful harvests. Besides, images of these animals became part of the concept of the soul, finding their way into the stories of birth, death, and afterlife.The grass snake (as perhaps also the weasel) had connections with the souls of the ancestors, while the swallow and particularly the stork were in charge of the reincarnation, since these birds allegedly were able to transport the souls back from the celestial afterworld. The coexistence of humans and animals in the homestead not only joins the different kinds of life and their mythical meanings, but also incorporates deities into this system. The birds embody the atmospheric forces governed by the Thunderer, while the grass snake and weasel are manifestations of the sacred earth. Therefore, we can define the harmonious coexistence of humans and animals in the homestead as sacred. [From the publication]

ISSN:
1392-2831; 2783-6827
Related Publications:
  • Der Kult der Hausschlange : eine Studie zur Religionsgeschichte der Letten und Litauer / von Yvonne Luven. Köln : Böhlau, 2001. xix, 499 p.
  • Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus : tekstas ir kontekstai / Vytautas Ališauskas. Vilnius : Aidai, 2012. 190 p., [1] iliustr. lap.
  • Lietuvio sodyba / Rasa Bertašiūtė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. 203 p.
  • Lietuvos visuomenės klasinės sudėties kaita 1923-2009 metais : trys pjūviai neovėberiškosios socialinės istorijos požiūriu / Zenonas Norkus. Lietuvos istorijos studijos 2013, t. 31, p. 9-66.
  • Prigimtinės kultūros ratilai / Viktorija Daujotytė ; sudarė Daiva Vaitkevičienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017. 325 p.
  • Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla / Matas Pretorijus ; [sudarė Ingė Lukšaitė ; parengė Ingė Lukšaitė, Vilija Gerulaitienė ; vertė Vilija Gerulaitienė (iš vokiečių kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į vokiečų), Eugenija Ulčinaitė (iš lotynų kalbos į lietuvių)]. Vilnius : Pradai, 1999-[2019]. 5 t. (9 kn.) (737, 881, 912, 801, 935 p.).
  • Ugnies metaforos : lietuvių ir latvių mitologijos studija / Daiva Vaitkevičienė. Vilnius : Liet. literatūros ir tautosakos inst., 2001. 204 p., [4] iliustr. lap.
  • Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje / Algirdas Girininkas, Linas Daugnora. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. t. (t. 1, 319 p.).
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/77549
Updated:
2019-09-17 10:21:31
Metrics:
Views: 41    Downloads: 5
Export: