Darbo užmokesčio ir jam įtaką darančių išorinių veiksnių vertinimas Baltijos šalyse

LTDarbo užmokestis išlieka vienas aktualiausių veiksnių tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu aspektu. Tyrimo tikslas – įvertinti išorinių veiksnių įtaką vidutiniam darbo užmokesčiui Baltijos šalyse bei atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose. Tyrime analizuojamas 2011–2023 m. laikotarpis, įtraukiant reikšmingus makroekonominius pokyčius, tokius kaip COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Tyrimo naujumas grindžiamas tarpvalstybine (Lietuva, Latvija, Estija) ir sektorine analize. Tyrime atliekama ekspertų apklausa, dinaminė atrinktų rodiklių analizė, skaičiavimams atlikti naudojami koreliacinės bei regresinės analizės metodai, kurie leidžia atskleisti tokių išorinių veiksnių kaip antai BVP, MMA, nedarbo, TUI, infliacijos, užimtų darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus bei mokesčių politikos įtaką vidutiniam darbo užmokesčiui atskirose Baltijos šalyse, Baltijos šalių grupei bei skirtinguose ekonominės veiklos rūšies sektoriuose (pagal EVRK). Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos vidutinis darbo užmokestis veikiamas infliacijos, MMA, užimtumo, Latvijos – TUI, užimtumo, o Estijos – BVP ir infliacijos veiksnių. Tuo tarpu Baltijos šalių grupės vidutinis darbo užmokestis yra veikiamas tokių veiksnių, kaip antai MMA ir BVP. Sektorinės analizės rezultatai atkleidė, jog minėti veiksniai skirtingai veikia darbo užmokestį skirtingose šalyse. Raktiniai žodžiai: vidutinis darbo užmokestis, išoriniai veiksniai, Baltijos šalys, darbo rinka, ekonominė analizė.

ENWages remain one of the most relevant factors from both microeconomic and macroeconomic perspectives. The aim of this study is to assess the impact of external factors on the average wage in the Baltic countries, as well as across different sectors of economic activity. The study covers the period from 2011 to 2023, incorporating significant macroeconomic shifts such as the COVID-19 pandemic and the war in Ukraine. The novelty of the research lies in its cross-country (Lithuania, Latvia, Estonia) and sectoral analysis. The research includes an expert survey, dynamic analysis of selected indicators, and applies correlation and regression analysis methods. These methods enable the evaluation of how external factors—such as GDP, minimum monthly wage (MMW), unemployment, foreign direct investment (FDI), inflation, the number of employed individuals with higher education, and tax policy—affect average wages in individual Baltic countries, the Baltic region as a whole, and various sectors of economic activity (classified according to NACE). The results indicate that average wages in Lithuania are influenced by inflation, MMW, and employment; in Latvia—by FDI and employment; and in Estonia—by GDP and inflation. For the Baltic region as a group, the average wage is primarily affected by MMW and GDP. Sectoral analysis reveals that these factors have varying impacts across countries and sectors. Keywords: average wage, external factors, Baltic countries, labor market, economic analysis.

• Darbo užmokesčio diferencijacija: veiksniai ir tendencijos. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2008, 3 (12), 251-261.
• Darbo užmokesčio ir jam įtaką darančių veiksnių vertinimas Lietuvoje. Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika 2022, 25, 1 html.
• Darbo užmokesčio ir jį lemiančių veiksnių analizė Lietuvos pavyzdžiu. Jaunųjų mokslininkų darbai 2011, 4 (33), 73-79.
• Darbo užmokestį lemiantys veiksniai: Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atvejis. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2015, 37, 2, 297-309.
• Finansinė apskaita.. Vilnius : Technika, 2015. 427 p.
• Mokytojų darbo užmokesčio dydį lemiančių veiksnių poveikio vertinimas: Radviliškio rajono atvejis. Socialiniai tyrimai 2021, 44, 2, 110-128.
• Transportavimo plėtros ekspertinis vertinimas: atvejo analizė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2019, 23, 88-98.