Ultima ratio principo įgyvendinimas kriminalizuojant veikas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ultima ratio principo įgyvendinimas kriminalizuojant veikas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse: disertacija
Publication Data:
Vilnius, 2017.
Pages:
1 pdf (456 p.)
Notes:
Disertacija rengta 2012-2016 metais Vilniaus universitete. Daktaro disertacija (socialiniai mokslai) - 2017. Bibliografija.
Keywords:
LT
Baudžiamoji teisė; Baudžiamoji politika; Veikų kriminalizacija; Ultima ratio principas.
EN
Criminal law; Criminal policy; Criminalisation; Ultima ratio principle.
Other Editions:
Dr. disertacijos santrauka: Implementation of the ultima ratio principle in criminalising acts in the criminal code of the Republic of Lithuania. Vilnius : [Vilnius University], 2017. 46 p
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje sistemiškai analizuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytų konkrečių nusikalstamų veikų (šmeižimo (BK 154 str.), radinio pasisavinimo (BK 185 str.), neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str.), kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (BK 206 str.), apgaulingo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 222 ir 223 str.), nusikaltimų aplinkai (BK XXXVIII skyrius) ir piktnaudžiavimo (BK 228 str.) kriminalizacijos pagrįstumo ir tikslingumo klausimas ultima ratio principo įgyvendinimo aspektu, atsižvelgiant į kitų rūšių teisinės atsakomybės už šias veikas nustatymo ir taikymo galimybę. Tokiu būdu siekiama įvertinti valstybės vykdomą nusikalstamumo kontrolės veiklą ir rasti baudžiamosios politikos (ap)ribojimo priemones. Disertacijos pirmojoje dalyje atskleidžiami ultima ratio principo teoriniai pagrindai, t. y. apibrėžiama ultima ratio principo esmė, turinys, nustatoma jo kilmė, konstatuojama teisinė reikšmė ir vieta baudžiamosios teisės principų sistemoje. Antrojoje – kompleksiškai nagrinėjamas tiriamų nusikalstamų veikų kriminalizacijos pagrįstumo ir tikslingumo klausimas – pirmiausia nustatomi bendrieji nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, t. y. civilinės teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų ir tarnybinių nusižengimų, atribojimo kriterijai, po to atskleidžiamos pagrindinės problemos atribojant analizuojamas nusikalstamas veikas nuo kitų teisės pažeidimų, aiškinant šių nusikalstamų veikų sudėties požymius, analizuojama teismų praktika šiais klausimais, nurodomos pagrindinės tendencijos, nacionalinė teisė lyginama su panašiu teisiniu reguliavimu užsienio valstybėse, jų teismų praktika, doktrina.

ENThe issue of validity and expediency of criminalising particular crimes in the Special Part of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (defamation (Art. 154 of the CC), misappropriation of a found item (Art. 185 of the CC), unauthorised engagement in economic, commercial, financial or professional activities (Art. 202 of the CC), use of a credit, loan or targeted support not in accordance with its purpose or the established procedure (Art. 206 of the CC), fraudulent and negligent management of accounts (Art. 222 and 223 of the CC), crimes against the environment (Chapter XXXVIII of the CC), and abuse of office (Art. 228 of the CC)) is comprehensively analysed in the dissertation in the light of implementation of the ultima ratio principle, considering the possibility of establishing and applying other types of legal liability for these acts. Thus, it is aimed to assess the activity of crime control carried out by the state and to find the means of limiting criminal policy. The dissertation is composed of two parts. The first one reveals the theoretical foundations of the ultima ratio principle, i. e. the essence, content of the ultima ratio principle is defined, its origins, legal significance in the system of criminal law principles is identified. The second part comprehensively analyses the question of validity and expediency of criminalisation of chosen crimes. Firstly, the criteria of separating crimes and other infringements of law, i. e. torts (delicts), administrative offences and professional misconduct, are identified. Later, the main issues of separating the analysed crimes from other infringements of law, interpreting the elements of corpus delicti of these crimes are revealed, case law concerning these issues is analysed, main tendencies are pinpointed, national law is compared to similar legal regulation in other countries, their case-law, jurisprudence.

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/73248
Updated:
2022-01-02 14:40:57
Metrics:
Views: 32    Downloads: 14
Export: