Lietuviškoji karybos terminija: būtinybė ar balastas?

LTJeigu karybą pripažįstame kaip mokslą ir meną, kaip sistemą, kaip atskirą žmonių veiklos sritį, vadinasi, turime kalbėti ir apie karybos terminijos poreikį. Kariūnų ir karininkų, artileristų ir tankistų, pėstininkų ir karo inžinierių kalbėjimą ir minčių dėstymą iš kitų žmonių visų pirma išskiria specifinių karybos terminų vartojimas. Kitas klausimas – kokia kalba tie terminai reiškiami. Didžioji dauguma sąvokų į Lietuvos karių kalbinę apyvartą ateina iš anglų kalbos, ir tai visiškai suprantama – jau beveik 20 metų esame visateisiai NATO ir ES nariai, kartu su sąjungininkais ir partneriais dalyvaujame įvairiuose mokymuose, kursuose, pratybose, misijose, operacijose, taigi karybos terminija anglų kalba yra svarbus, neatsiejamas ir neišvengiamas Lietuvos karių profesinės veiklos elementas, laiduojantis veiksmingą bendradarbiavimą ir geresnę tarpusavio sąveiką. Bet ar galime apsiriboti tik angliškąja terminija? Ar ji visiškai atliepia mūsų poreikius? Ar nėra būtinybės turėti ir puoselėti karybos terminiją lietuvių kalba? O gal lietuviški karybos terminai yra tik kliuvinys, apsunkinantis susikalbėjimą ir tarpusavio supratimą? [p. 79-80].

• Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 145 p.
• Švietimo sąvokos "competence" mikrosistemos darninimas. Aukštojo mokslo kokybė 2012, 9, 50-74.
• Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918-1940 m.). Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2010. 212 p.