LTIki šios dienos istoriografijoje įsitvirtinusi nuomonė, kad Vilniaus stačiatikių Šv. Dvasios brolijos spaustuvės (veikė apie 1595–1654 ir 1693–1705) knygų dekoratyvinis dizainas remiasi tik Pranciškaus Skorinos, Ivano Fiodorovo ir kitų rytų slavų stačiatikių spaustuvių knygos puošybos tradicija. Straipsnyje, remiantis knygų ornamentų analize, atskleidžiami iki šiol nežinoti faktai, liudijantys, kad Brolijos spaustuvininkai dažnai naudojo ornamentus iš kitų Vilniaus spaustuvių, spausdinusių knygas lotyniškais rašmenimis, o taip pat turėjo tikslias jų kopijas. Tarp skolinių vyravo inicialai (antikvos bei gotiški) ir vinjetės iš protestantų Jono Karcano bei Jokūbo Morkūno spaustuvių. Taip pat, be ornamentų, Brolijos spaustuvininkai spausdino kitus protestantiškos kilmės grafinius elementus, t. y. J. Karcano herbinio rėmelio graviūrą ir J. Morkūno antraštinio lapo frontispisą. Atskleistas ornamentų skolinimo mastas leidžia kelti prielaidą, kad protestantų spaustuvininkai galėjo patys spausdinti knygas stačiatikių Šv. Dvasios brolijai, arba dirbti prie staklių kartu su jos meistrais. Ankstyvųjų Vilniaus spaustuvių knygos puošybos elementų tyrimas taip pat padėjo atskleisti neįprastą lietų ornamentų paplitimą tarp visų miesto spaustuvių. Į Lietuvos sostinę pirmą kartą šiuos ornamentus atsivežė Lenkijos protestantų spaustuvininkas Danielius Lenčickis. XVI a. antroje pusėje lieti ornamentai tapo ryškiausiu Vilniaus knygų spaudos bruožu. Esminiai žodžiai: spaustuvininkų ornamentai; lieti ornamentai; Vilniaus stačiatikių Šv. Dvasios brolijos spaustuvė; Danielius Lenčickis (Daniel z Łęczycy); Jonas Karcanas; Jokūbas Morkūnas; Mikalojus Radvila Našlaitėlis; Vilniaus akademijos spaustuvė; Vilnius.
ENUntil recently, the historiography of the Vilnius Orthodox Brotherhood Printing House (active 1595–1654 and 1693–1705) has been dominated by the belief that the decorative design of its printings was influenced exclusively by the book art of printers such as Francysk Skaryna, Ivan Fedorov, and other East Slavic Orthodox printing presses. Based on an analysis of printers’ ornaments, this paper presents new evidence that the Brotherhood Printing House frequently used original ornaments and precise copies borrowed from Vilnius printing workshops which produced Latin-script books. Among these borrowings, the majority are initials (both Roman type and Gothic) as well as vignettes associated with Protestant printers Jan Karcan, and Jokūbas Morkūnas. In addition, the Brotherhood Printing House incorporated Jan Karcan’s woodcut border for the coat of arms in its 1596 publication. Jokūbas Morkūnas’s title-page border was also used by the Brotherhood to decorate large-format publications, such as the 1644 altar Gospel and 1646 prayer book Poluustav. Based on the evidence, it is plausible that Protestant printers could have personally printed books for the Brotherhood or collaborated during printing at the same press with its masters. Investigation of the decorative elements of early Vilnius printing houses has also, for the first time, highlighted the extensive circulation of printers’ cast ornaments across all city printing workshops. The earliest known printer to bring and employ castings in Vilnius was Daniel z Łęczycy. By the late 16th century, cast ornaments had become the most distinctive characteristic of the Vilnius book trade. Keywords: printers’ ornaments; cast ornaments; Vilnius Orthodox Brotherhood Printing House; Daniel z Łęczycy; Jan Karcan; Jokūbas Morkūnas; Mikołaj Radziwiłł the Orphan; Vilnius Jesuit Academy Printing House; Vilnius.