"Savas" ir "kitas" Norvegijos visuomenėje: Norvegijos lietuvių atvejis

LTStraipsnis grindžiamas lauko tyrimais, atliktais Osle ir Stavangeryje (Norvegija). Straipsnyje kalbama apie imigrantų iš Lietuvos integravimosi į Norvegijos visuomenę problemas per „savo“ ir „kito“ perspektyvą, nagrinėjami imigrantų požiūriai ir santykiai su dominuojančia dauguma (norvegais) ir kitomis migrantų grupėmis Norvegijoje. Žiūrima, kokios imigrantų strategijos veikia kaip integruojančios į Norvegijos visuomenę, o kokios, atvirkščiai, veikia kaip atskirtis.

ENCore of the article is based on findings from fieldwork in Oslo and Stavanger (Norway). The article deals with the difficulties of integration of Lithuanian immigrants to the dominant society (Norwegian). In order to explore these difficulties the theoretical dichotomy of “the self” and “the other” are employed as a theoretical background. Further more, also the attitudes of immigrants from Lithuania toward the dominant society and toward other immigrant groups are analysed. The analysis shows what strategies are employed by Lithuanians for inclusion to the new country and what strategies and attitudes still act as an exclusion.

• Antros kartos emigrantai iš Lietuvos Norvegijoje: tarp Lietuvos ir Norvegijos?. Lituanistica. 2019, Nr. 3, p. 230-240.
• Dvikalbystė Oslo lietuvių šeimose. Emigrantai: kalba ir tapatybė II: keturi sociolingvistiniai portretai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 183-241.
• Features of the integration of bilingual children in Norvegian kindergartens. Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje. 2023, 19, p. 121-128.
• "Kodėl mes kitokios?" Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių musulmonių svetimumo jausenos ir patirtys. Tautosakos darbai 2024, 67, p. 127-143.
• Lietuvių nuostatos migracijos į Norvegiją atžvilgiu. Lituanistica. 2022, Nr. 4, p. 348-359.
• Norvegijoje gyvenančių lietuvių migracinės nuostatos Norvegijos atžvilgiu. Lituanistica. 2022, Nr. 3, p. 216-231.
• Norvegijos lietuvių bendruomenių kultūrinės tapatybės raiška: savos ir svetimos kultūros riboženkliai. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 32, p. 7-32.
• Rusų emigracijos iš Lietuvos priežastys: tyrimų apžvalga, spaudos ir interviu duomenų analizė. Informacijos mokslai. 2021, t. 91, p. 59-82.
• Tarp tapimo norvegu ir buvimo lietuviu: Norvegijos lietuvių pilietybės sampratos. Lietuvos etnologija. 2018, 18 (27), p. 63-86.