Karininkų, kareivių ir karo valdininkų dalyvavimo steigiamojo seimo rinkimuose problema ir jos sprendimas 1919-1920 metais

LTStraipsnyje analizuojama karininkų, karo valdininkų ir kareivių dalyvavimo Steigiamojo Seimo rinkimuose problema. Atskleidžiamas Lietuvos kariuomenės vadovybės ir svarbiausių politinių partijų – krikščionių demokratų, socialistų liaudininkų demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų bei „Santaros“ – narių požiūris į kariuomenės dalyvavimą Steigiamojo Seimo rinkimuose, išryškinami šių partijų pozicijų skirtumai bei panašumai kariuomenės balsavimo klausimu Seime. Tyrime taip pat atskleidžiamas tikslus karininkų, karo valdininkų ir kareivių, kandidatavusių į Steigiamąjį Seimą ir tapusių jo nariais, skaičius, nagrinėjamas ryšys tarp politinių partijų pozicijų kariuomenės balsavimo rinkimuose į Steigiamąjį Seimą klausimu ir kariškių skaičiaus minėtų partijų kandidatų į Steigiamąjį Seimą sąrašuose. Atskleidžiamas krašto apsaugos ministro, vyriausiojo kariuomenės vado ir karininkijos požiūris į kariuomenės dalyvavimą Steigiamojo Seimo rinkimuose, pristatoma agitacijos kariuomenės gretose problema ir analizuojamas Seimo rinkimų procesas kariuomenėje. [Iš leidinio]

ENThe author analyzes the voting rights issue of officers and soldiers regarding the Constitutive Seim of Lithuania. The positions of the main Lithuanian national election commission and the main political parties, consisting of the Christian Democrats, Social Democrats, Socialist Democrats and the Santara parties are introduced and explained in the article. A lot of attention is focused on finding out an accurate number of officers and soldiers who participated in the election of the Constitutive Seim as candidates of politicals. The author also seeks to emphasize colleration between the opinions of political parties and the number of soldiers in the election list of a particular political party. The biggest part of Lithuanian officers and soldiers who participated as candidates to the Constitutive Seim of Lithuania had done so as members of left-wing political parties, because they shared positive attitudes toward and supported the idea of an active vote right for officers and soldiers. There were also three different atittudes about voting rights in the military forces; some unit commanders where opposed to it due to agitation, officer candidates of left-wing parties supported the idea of an active vote right, and the same opinion was also expressed by the official army magazine. [From the publication]

• Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927-1940) / Jonas Vaičenonis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 215 p.
• Lietuvos Seimo istorija : XX-XXI a. pradžia / Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis, Liudas Truska. Vilnius : Baltos lankos, 2009. 558 p.