Grėsmių visuomenės gerovei suvokimas : socialinio optimizmo, socialinio ir institucinio pasitikėjimo bei pasitikėjimo savimi įtaka

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Grėsmių visuomenės gerovei suvokimas: socialinio optimizmo, socialinio ir institucinio pasitikėjimo bei pasitikėjimo savimi įtaka
Alternative Title:
Perception of threats to national welfare: the impact of social optimism, self-confidence, and of social and institutional trust
In the Journal:
Politologija. 2017, Nr. 1 (85), p. 3-55
Keywords:
LT
Visuomenės gerovė; Socialinis konstruktyvizmas; Gyventojų apklausa.
EN
Welfare of society; Social constructivist; Survey.
Summary / Abstract:

LTAtsižvelgdami į nacionalinio saugumo, rizikos visuomenės ir žmogaus socialinės raidos sampratas, analizuojame grėsmes visuomenės gerovei. Analizėje remiamės socialinio konstruktyvizmo sąvoka ir Lietuvos gyventojų reprezentatyvios apklausos (vykdytos „Vilmorus“ 2016 m. pavasarį, N = 1 004) duomenimis. Savo tyrime susiduriame su visapusiškos visuomenės gerovės samprata, kuri ignoruoja tai, kad atskiros grėsmių sritys gali daryti skirtingą poveikį visuomenės gerovei (vertinimai tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus). Atpažindami socialinio konstruktyvizmo akcentuojamą socialinių vertybių, sociodemografinių ir patirtinių veiksnių įtaką vaizdinių ir vertinimų formavimui(si), atskirą dėmesį kreipiame į pasitikėjimo raišką suvokiant grėsmes. Įsitraukdami į akademines diskusijas dėl įvairių pasitikėjimo dėmenų, jų reikšmės vertinant grėsmes visuomenės gerovei ir jų empirinio matavimo galimybių, išskiriame keturias pasitikėjimo sampratas, kurios vartojamos socialinės psichologijos, vertybinių orientacijų ir politinės kultūros studijose. Empirinių duomenų analizė rodo, kad socialinis optimizmas, institucinis, socialinis ir asmeninis pasitikėjimas kompleksiškai ir skirtingai veikia individų požiūrius į įvairaus pobūdžio grėsmes (karines, socialines, ekonomines, ekologines, politines, sveikatos ir moralines bei religines). Labiausiai grėsmių poveikio masto vertinimą veikia socialinis optimizmas bei pasitikėjimas administruojančiomis viešosiomis institucijomis. Pasitikėjimo veiksniams mažiausiai imlus yra karinių grėsmių vertinimas. Rezultatų interpretacijoje pateikiame rekomendacijas viešosios politikos formuotojams. [Iš leidinio]

ENDrawing on the concepts of national security, risk society and human development, in this article we analyze threats to the welfare of society. Our analysis is based on the social constructivist approach and a representative survey of the Lithuanian population (carried out by VILMORUS in spring, 2016; N = 1004). Our research confronts the holistic understanding of the welfare of a society, which ignores the possibility that individual categories of threats can have different effects on a society’s welfare (evaluations based on both objective and subjective criteria). By recognizing the emphasis of social constructivism on social values, as well as the sociodemographic and experiential factors in the formation of images and evaluations, we also pay attention to the role of trust in the perception of threats. Intervening into the academic debate on various aspects of trust and the role that they play in assessing threats to the welfare of society as well as the possibilities for empirical measurements, we distinguish four concepts of trust which are found in social psychology, social value and political culture studies. Our empirical analysis shows that although public views on the impact of threats are more or less affected by almost every aspect of trust (strong self-confidence and confidence in one’s future, social solidarity, institutional trust and optimistic attitude towards the world), the spectrum of their impact has considerable differences. It then goes to show that high level of trust reduces the negative impact of various threats, and vice versa. In the view of the Lithuanian society, there is a considerable likelihood of all indicated threats in correlation with relatively high negative impact. Lithuanian society is also characteristic of a chronic lack of trust in all its forms.In this article, we analysed different families of threats as discrete phenomena. However, our analysis also showed the relevance of an integrated concept of threats, meaning that the public tends to reduce threats to a common denominator and to evaluate them as quite coherent entirety. It highlights the analytical usefulness of a cultural perspective as highlighted by risk society paradigm. The importance of risk society principles in constructing attitudes on threats and in evaluating their impact is also evidenced by our main research result. Social optimism is the main and most important factor in the trust family which reduces evaluations of the threats. To be more exact, the data shows that social optimism along with institutional and social trust and self-confidence has a complex and differentiated effect on the individual perception of various threats (military, social, economic, ecological, political, moralreligious and health-related threats). Social optimism and trust in public administration authorities have the most visible effect on assessing the impact of threats. In terms of their receptiveness to trust factors, three clusters of threats can be distinguished. Military threats are a stand-alone category of threats the assessment of which is the least receptive to trust factors. In turn, political, ecological, health and moral-religious threats trust-wise are most receptive. Finally, social and economic threats relate to a more limited spectrum of trust than the latter but it is still wider than in the case of military threats. Our results also include recommendations for public policy decision-makers. [From the publication]

DOI:
Polit.2017.1.10669
ISSN:
1392-1681; 2424-6034
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/68590
Updated:
2018-12-17 14:15:48
Metrics:
Views: 8    Downloads: 1
Export: