Neformalių kaimo ir miesto darbo bendrijų sąsajos socialinių santykių aspektu

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Neformalių kaimo ir miesto darbo bendrijų sąsajos socialinių santykių aspektu
Alternative Title:
Relationship between informal rural and urban communities in the aspect of social relations
In the Journal:
Logos (Vilnius). 2017, 92, p. 84-91
Keywords:
LT
Kaimo ir miesto darbo bendrijos; Neformalūs socialiniai santykiai; Abipusiškumas; Draugiškumas.
EN
Rural and urban co-workers’ communities; Informal social relations; Reciprocity; Friendship.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami darbo bendrijų neformalieji tinklai socialinių santykių aspektu. Siekdami atskleisti neformaliųjų ryšių reikšmę darbo kolektyve, socialinių santykių aspektu iš laiko perspektyvos lyginsime kaimo (kaip tradicijos šaltinio) ir dabartines miesto darbo bendrijas. Palyginimas parodė, kad darbo kontekste neformalių tinklų tradicinės bendruomenės ir miesto bendradarbių socialinius santykius formavo abipusiškumas (pagalba), tarpusavio pasitikėjimas. Skiriasi šių bendruomenių vietos aspektas (kaip ekonominis – kaimo bendrijoje ir organizacijos kultūros – miesto) ir tai, kad kaimo bendrijoje neakcentuotas laikas (trukmė, dažnumas), kuris numanomas kaip ilgalaikis, pastovus, o miesto bendrijoje emic požiūriu nebuvo išskirtas lyties aspektas, kuris, manyčiau, taip pat nutylimas kaip savaime suprantamas. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the informal social networks of the labor community. In order to reveal the importance of informal communication, the article compares a rural (as a source of tradition) and a current city employment community. The comparison showed that in the context of informal networks of the traditional communities and of urban collaborators, social relationships formed reciprocity (help), mutual trust, the differences between these communities, local dimension (as economic – rural community and culture of the organization – the city), and the fact that in the rural community, unstressed time (duration, frequency), is assumed as long-term and steady, while in urban communities there is an emic point of view. The gender aspect aspect was not highlighted. [From the publication]

ISSN:
0868-7692
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67740
Updated:
2020-07-28 20:26:10
Metrics:
Views: 67    Downloads: 2
Export: