Vietos savivaldybininkų atitiktis pareigoms (trečiojo dešimtmečio pabaiga – ketvirtojo dešimtmečio pirmoji pusė): prognozės, lūkestiniai pavojai, korekcijos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vietos savivaldybininkų atitiktis pareigoms (trečiojo dešimtmečio pabaiga – ketvirtojo dešimtmečio pirmoji pusė): prognozės, lūkestiniai pavojai, korekcijos
Alternative Title:
Election to local self-government (end of the third decade-beginning of the fourth decade): expectations, pitfalls, changes
In the Journal:
Acta humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2016, t. 24, p. 34-44. Regionas: istorija, kultūra, kalba
Notes:
LDB Open.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamas intensyviame situaciniame lauke susiklostęs vietos savivaldos struktūrų formavimo epizodas. Šio periodo dominantės – ketverių rinkimų akcijos (1929 m., 1931 m. ir dvi 1934 m.) ir 1929 m. bei 1931 m. priimti vietos savivaldybių įstatymai. Nepublikuotos dokumentikos analizė leidžia išskirti aptariamu laikotarpiu besiklostančias patikimų savivaldybininkų poreikio tendencijas. Išryškėjęs oficialių valdžios struktūrų siekis formuoti joms priimtiną išrinktųjų korpusą nebuvo atsitiktinis – greičiausiai tai nulėmė susiklosčiusios naujojo politinio režimo gimimo aplinkybės. Išankstinės rinkimų prognozės leido patikrinti lūkestines nuostatas ir suteikė galimybę įvertinti renkamų asmenų sudėties kaitos perspektyvą. Būsimųjų savivaldybininkų atitikties kriterijų imtyje vis labiau pageidautina darėsi išrinktųjų patikimumas ir lojalumas režimui. Apskričių viršininkams tekusi išankstinės informacijos rinkimo prievolė buvo nelengva. Neatmestina ir tam tikra duomenų apie išrinktuosius ir renkamuosius informacinė paklaida. Spėtina, kad vietos savivaldos lituanizacijos (bent jau miestų lygmeniu) lūžis greičiausiai siuntė oficialiajai valdžiai silpną signalą apie patikimųjų pagausėjimo faktą. Savivaldybių struktūrų formavimo procesuose reikšmingą vaidmenį atliko skyrimo ir tvirtinimo principų taikymas. Šiuose procedūriniuose veiksmuose slypėjo santykinai nekontroliuojama galimybė formuoti politiškai priimtiną savivaldybininkų sluoksnį. Priklausomybė Lietuvių tautininkų sąjungos gretoms, ko gero, didino atitinkamų pareigų užėmimo galimybę. [Iš leidinio]

ENThe article deals with one episode of the formation of local self-government structures. The dominants of the analysed period are four elections (of 1929, of 1931 and two of 1934) and the Law on Local Self-Government of 1929 and 1931. Analysis of unpublished documents allowed the author to identify how a need of reliable staff was handled. It was not by accident that the central authority decided to fill positions in local self-government with loyal staff, conditions were created by the new political regime. Primary elections allowed to evaluate expectations regarding local self-government staff composition. The main candidate selection criteria were reliability and loyalty to the regime. The heads of rural districts had to collect information about candidates to positions and it was not an easy task. It is likely that this information was not accurate. There must have been doubts that self-governments will be more loyal when positions will be filled with more Lithuanians (at least city self-government). Candidate approval and appointment procedures were very important because they provided for an uncontrollable opportunity to employ politically loyal staff. Candidate belonging to the Lithuanian Nationalist Union most likely increased chances. [From the publication]

ISSN:
1822-7309, 2424-3388
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/65117
Updated:
2019-11-19 14:16:47
Metrics:
Views: 2