Vyro (ne)dalyvavimo gimdymo procese kaita Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

LTEtnologinių tyrimų, nagrinėjančių vyro (ne)dalyvavimą gimdymo procese Lietuvoje, trūkumas paskatino atlikti XIX a. pabaigos – XXI a. pradžios tyrimą ir išsiaiškinti, kaip keitėsi vyro (ne)dalyvavimas bei jo veiksmai gimdymo proceso metu. Etnologiniai, sociologiniai, psichologiniai, biomedicininiai tyrimai bei istoriniai šaltiniai rodo, kad vyro (ne)dalyvavimas ir jo veiksmai gimdymo procese keitėsi priklausomai nuo kultūrinio, istorinio ir socialinio konteksto. XXI a. pr. kūdikio gimimo procese (ne)dalyvaujančio vyro tema sulaukia vis daugiau dėmesio. 2023–2025 m. atliktas etnografinis tyrimas atskleidė, kad XXI a. pradžioje, lyginant su XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpiu, vyrai tampa aktyvesniais gimdymo proceso dalyviais. Istoriniame kontekste stebima vyro (ne)dalyvavimo gimdymo procese laipsniška kaita – nuo pačiame gimdyme nedalyvaujančio arba tik išimtiniais atvejais dalyvaujančio iki aktyvaus institucijų skatinamo vyro įsitraukimo tiesiogiai dalyvauti gimdymo procese. Šiandien vyro (ne)dalyvavimas gimdymo procese derinamas šeimoje, atsiranda dalijimasis pareigomis ir atsakomybe, o priimtas sprendimas priklauso nuo abiejų partnerių lūkesčių bei gebėjimo susitarti. Reikšminiai žodžiai: gimdymas, nėštumas, kūdikio gimimas, vyras gimdymo metu.

ENThe article examines the transformation of male (non)participation in the childbirth process. The scarcity of ethnological research analysing men’s (non-)involvement in childbirth in Lithuania prompted an ethnographic field study, which was conducted from the late twentieth to the early twenty-first century. The aim was to investigate how male (non-)participation in childbirth evolved and what roles men assumed during the birth process. Historical sources and findings from ethnological, sociological, psychological, biomedical, and gender studies indicate that both male (non-)participation and men’s actions during childbirth shifted in accordance with cultural, historical, and social contexts. At the beginning of the twenty-first century, the topic of men’s involvement in the birth of a child (i.e., participation in childbirth) was receiving increasing scholarly attention. An ethnographic study conducted between 2023 and 2025 revealed that men are becoming more active participants in the childbirth process. Within a broader historical context, a gradual shift can be observed: from culturally constrained (non-)involvement, when men were physically absent from childbirth or participated only in exceptional cases and still played significant roles in ensuring protection, caregiving, and maintaining the domestic environment, to more active, institutionally encouraged engagement. This engagement increasingly includes direct participation in childbirth and reflects a broader transition toward shared parental responsibilities. Male involvement in childbirth is negotiated at the family level, where decision-making is shaped by the expectations and mutual agreement of both partners. Keywords: childbirth, pregnancy, baby birth, man in childbirth.

• Akušerija ir ginekologija Kaune 1918-1990 m.. Kaunas : Naujasis lankas, 2013. 262 p.
• Antano Sniečkaus sovietinio partinio elito klano formavimasis 1956-1974 metais. Lietuvos istorijos studijos 2012, 30, 129-149.
• Augintiniai: atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje.. Vilnius : Aukso žuvys, 2024. 303 p.
• Etnografinių tyrimų laukas už Lietuvos ribų: šeima ir jos papročiai. Lituanistica 2019, 2, 124-139.
• Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime: XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje. Vilnius : Diemedis, 1999. 171 p.
• Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas: besikeičianti Lietuva XX amžiuje. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. 644 p.
• Jaunimo brandos apeigos Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje. Vilnius : Pradai, 1996. 212 p.
• Kultūrinių reprodukcijos aspektų raiška kaimo kultūroje. Lietuvos etnologija 2005, 4 (13), 89-110.
• Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
• Lietuvių šeima vertybių sankirtoje: (XX a. - XXI a. pradžia). Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2012. 288 p.
• Lokalinės kultūros struktūrinės kaitos kontūrai: gimtuvių papročių ciklas XX a. Dzūkijoje. Lietuvos etnologija 2002, 2 (11), 71-88.
• Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje: gyvenimo ciklo papročiai (XIX a. pabaiga - XX a. vidurys). Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2002. 163 p.
• Norminis vyriškumas tėvystės praktikose. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2014, 8, 33-50.
• Posovietinis vyriškumas: išbrauktas ar nepastebėtas dienotvarkės klausimas?. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2008, 2 (22), 110-123.
• Senieji lietuvių šeimos papročiai. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 331 p.
• Sveikatos modelio ir sveikatos nelygybės santykis visuomenės vertybių kaitos požiūriu. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2018, 9 (2), 111-130.
• Vyriškų vaidmenų ypatumai dabarties Lietuvoje. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2003, 2 (11), 77-86.