Drugi głos polityki i kultury litewskiej: szkice trzech biografii moralnych
LTStraipsnyje apžvelgiamos V. Kavolio, A. Štromo ir T. Venclovos moralinės biografijos. Jie reprezentuoja daugialypį Lietuvos liberalaus nacionalizmo žemėlapį. V. Kavolis suformavo teorinį sociologijos mokslo žodyną ir sukūrė pagrindą, kaip analizuoti pačius efemeriškiausius ir dramatiškiausius žmogaus egzistencijos aspektus. Jis parašė savo moralinę autobiografiją ir sukūrė savo kultūros žemėlapį bei įsivaizduojamą atminties ir dalyvavimo bendruomenę. A. Štromo mokslinėje veikloje atsispindėjo humanitarizmas, jautrumas ir ypatingi etikos principai. Mokslinę ir akademinę veiklą laikė reikšminga savo moralinio kodekso dalimi. Jis priešinosi visoms šiuolaikinio barbarizmo formoms ne tik kaip humanistas, bet ir kaip minties aiškumo gynėjas. A. Štromas visada dalyvavo kelių kultūrų diskurse, niekada nebuvo apsiribojęs tik žydų reikalais. Tautas laikė moraliniais istorijos veikėjais ir priešinosi stereotipams. Nei viena tauta neturi teisės teisti ar kaltinti kitų tautų, taikydama kolektyvinės atsakomybės principą. Istorikai ir politologai turi ištirti jo suformuotą holokausto metafizikos ir etikos poziciją, kuri leidžia jį pažinti, kaip politinį ir moralinį filosofą. T. Venclova yra elitinis rašytojas, per eseistiką stengiasi sustiprinti savo moralinę įtaką. Jis remiasi savo tiesiogine patirtimi ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip žmogaus teisių aktyvistas bei politinis disidentas. Daugeliui T. Venclovos tarptautinis ir liberalusis kosmopolitizmas atrodo gana keistai ir tiesiog neįtikinamai. Svarbiausios T. Venclovos socialinės kritikos filosofinės ir politinės reikšmės yra jo lietuviškojo nacionalizmo suderinimas su etiniu universalizmu.
