Dialog z Europą w twórczości Tomasa Venclovy

• Dialogas su Europa Tomo Venclovos kūryboje
• Dialoque with Europe of Tomas Venclova writing

LTTomo Venclovos eseistika – tai nuolatinis etinio kodekso ir moralinių dėsnių formavimo procesas. Dialogas su Europa Venclovos tekstuose yra painus tradicijų, papročių, istorinės patirties rezginys, kur viskas tarpusavyje pasipildo. Tai ir nepakartojamas smulkus Vilniaus aprašymas, miesto, kuris buvo ir bus savotiškas kultūrinis-etninis „tiglis“. Gedimino pilis jo asmeninėje istorijoje yra Europos be sienų užuomazga. Tai bandymas išsakyti skaudžią Rytų Europos istoriją. Europos paieškos lietuvių intelektualo publicistikoje vyksta trimis lygiais: istoriniu, kai kalba apie Vilnių ir Lietuvą kaip europietiškumo užuomazgą, eschatologiniu, kai ieško didžiulės, nepriklausomos, laisvos Europos dvasios, ir moraliniu, kuriuo bando nusakyti šiuolaikinio europiečio intelektinį potencialą. Rašytojas taip pat priešinasi lengvam sąvokų „universalumas“ ir „lokalumas“ adaptavimui lietuvių ideologijoje ir politikoje.Pasitaikius progai visuomet pabrėžia tautinės kultūros ir literatūros sudėtingumą. Istorinių faktų, kalbų, literatūrų dialoge ieško universalių dalykų ir imponderabilijų. Šiandien Tomas Venclova yra žinomas Europos formatą išaugęs rašytojas, profesorius, politologas, vertėjas. Būtent šiandien beveik jau susivienijusios Europos kontekste jo žodžiai įgauna kitokią prasmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzistencializmas; Europa be sienų; Europietiška kultūra; Europos kultūra; Genezės mitas; Istorinė atmintis; Kultūrų dialogas; Lokalumas; Tomas Venclova; Universalumas; Vietinės bendruomenės; Vilnius; Žmogaus egzistencija; Dialogue of cultures; Europe without borders; European culture; Existentialism; Historical memory; Historical memory Myth of genesis; Human existence; Intercultural dialogue; Local community; Tomas Venclova; Universality; Vilnius; Vilnius.

ENTomas Venclova is one of the most successful writer, publisher, translator, professor and critics. He is best known for his essays describe the reality of Eastern Europe. The article presents hard concept of philosophical context his works. First of all – writer talks about private, European, historical memory. He knows that new historical's dialogue about different culture isn't possible to built without "myth of genesis". Venclova hasn't coherent, homogeneous vision of Central and Eastern Europe. The truth about European live, fears, problems is closing in small, local community. The province is heart of the matter "small motherland". There are true dramatic situations. The vision of United Europe isn't optimistic. Looking for Europe has 3 levels. The first – this is historical level – when he speaks about Wilnius and Lithuania as beginning of European culture. Second – eschatological level, when he looks for spirit of big, independent, courageous Europe; the last – moral level – when he tries to diagnose intellectual, potential present European. Writer doesn't agree with practice of "universality" and "community" adoptationing idea. He always says about complicated national culture and literature. Just now, in United Europe, context his words give another meaning. [From the publication]