Kuršininkai Rytų Prūsijos etninių grupių mozaikoje: Franzo Tetznerio kultūrologinių įžvalgų reikšmė

LTStraipsnyje analizuojama kuršininkų etninės grupės, kaip mokslinių tyrimų objekto XIX– XX a. sankirtoje, aktualumas ir priežastys, paskatinusios mokslininkų susidomėjimą šios negausios etninės bendruomenės kultūros tradicijos tyrimais Vokietijos imperijoje, aštrėjant etninių mažumų niveliacijos politikai. Straipsnyje akcentuojama Franzo Tetznerio kultūrologinių įžvalgų apie kuršininkų etninės kultūros transformacijas, veikiamas modernizacijos ir asimiliacijos procesų, reikšmė. F. Tetznerio užfiksuota išsami informacija apie daugelį jau nebeegzistuojančios kuršininkų bendruomenės etninės tradicijos aspektų padeda šiandien geriau suvokti kuršininkų tapatybės lokalinį specifiškumą (latvių kalba šeimose, saviti papročiai, žvejybos terminija) bei sąsajas su Prūsijos lietuvių kultūros tradicija (evangelikų liuteronų konfesija, lietuvių kalba bažnyčioje ir mokykloje), užpildant tam tikras Prūsijos Lietuvos regiono kultūrinių tyrimų nišas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prūsijos Lietuva; Kuršininkai; Etninė tradicija; Modernizacija; Asimiliacija; Akultūracija; Lokali tapatybė; Prussian Lithuania; Kuršininkai; Ethnic tradition; Modernisation; Assimilation; Acculturation; Local identity.

ENThe article focuses on kuršininkai ethnic group living in the Curonian Spit since 15th C. as an object of scientific investigations at the end of 19th C. and the beginning of the 20th C. My attention is paying also to the reasons which stimulated scientists interest to this small ethnic community cultural traditions in the German Empire, where the policy of ethnic minorities levelling was growing sharpat that time. I emphasize in this my article the importance of Franz Tetzner’s cultural perceptivity concerning kuršininkai ethnic culture transformations in the context of processes of modernisation and assimilation. It is very important to have a comprehensive information from Tetzner investigations on such ethnic traditions of already disappeared kuršininkai community at present times. This information helps us to understand much better the specific features of kuršininkai local identity (such as Latvian speaking at home, specific customs, fishery terms) and their ties with Prussian Lithuanians’ culture traditions (Evangelical Lutheran confession, Lithuanian language in the church and at school). The investigations from this my article have an idea to enrich particular research works on historical Prussian Lithuania region cultural heritage. [From the publication]

• Kuršių nerija - Europos pašto kelias / Nijolė Strakauskaitė. Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2001. 110 p.
• Naujausių laikų kuršininkų folkloras / Dalia Kiseliūnaitė. Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai / sudarytojos Nijolė Strakauskaitė, Silva Pocytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. P. 98-111.