Naujausių laikų kuršininkų folkloras

LTKuršininkais vadiname Kuršių nerijos gyventojus, gimtąja kalba laikančius tarmę, kurios pagrindą sudaro kelių Kuržemės patarmių sluoksnis, susiformavęs iki XVIII a. pabaigos. Etnine kilme kuršininkai nėra vienalytė grupė: šią tarmę kaip gimtąją vartojo ir lietuvių bei vokiečių kilmės žmonės, todėl regiono etninė kultūra bei folkloras taip pat turėtų būti gana įvairus. Šiame straipsnyje apžvelgiamas naujausių laikų (1990-2006 m. užrašytas) kuršininkų folkloras, siekiant įvertinti jo vietą visame šio regiono folkloro kontekste. Kuršininkų folkloru čia vadinami įvairiomis kalbomis pateikti folkloro kūriniai ar jų fragmentai, užfiksuoti Kuršių nerijoje. Analizuojami folkloro siužetai (apie laumes ir slogutes, velnią, mirusiųjų dvasias) ir motyvai. Gausiausią surinktos medžiagos dalį sudaro tikėjimai, kiek mažesnę - sakmės. Nepavyko užrašyti nė vienos stebuklinės pasakos, padavimų žanras taip pat yra ant išnykimo ribos. Tyrimas parodė, kad palyginus su XX a. pradžios medžiaga, dabartinių kuršininkų atmintyje liko nedidelė jos dalis, išnyko daugelis archajiškų siužetų ir personažų, susimaišė jų funkcijos. Išskirti kuršininkų sakmių siužetuose lietuviškąjį, kuršiškąjį (latviškąjį?), vokiškąjį, o gal net ir skandinaviškąjį elementą nėra lengva. Jų buvimas ar tarpusavio susipynimas nepriklauso nuo to, kokia kalba siužetas pasakojamas. Senieji kuršininkų tikėjimai prarado savo įtaigumą, bet daugeliui pateikėjų jie brangūs kaip tėvų atminimas, vaikystės įspūdžiai, tėviškės dalis. Jie atlaidžiai vertina tėvų naivumą, bet kartu ir gerbia to pasaulėvaizdžio darną, moralinį kodeksą ir estetiką.Reikšminiai žodžiai: Kuršininkų folkloras; Martynas Liudvikas Rėza; Kuršių nerija; Curonian folklore; Martynas Liudvikas Rėza; The Curonian Spit.

ENKuršininkai are the residents of the Curonian Spit, who consider their native language the dialect, based by the layer of several Curonian sub-dialects, which emerged before the end of the 18th century. By their ethnic origins Kuršininkai are a heterogeneous group: the dialect was also used as a native language by people of both Lithuanian and German origins therefore the ethnic culture and folklore of the region should also be sufficiently diverse. The article provides an overview of the folklore or Kuršininkai of the newest times (recorded in 1990-2006) in order to evaluate its place in the entire context of the folklore of the region. The folklore of Kuršininkai is the folklore pieces or their fragments, recorded in the Curonian Spit, presented in different languages. The subjects and motives of folklore (pixies, the devil and ghosts of the dead) are analyzed. The most plentiful share of the collected materials is the beliefs, a less plentiful share are stories. No fairy tale has been recorded and the genre of legends is also on the verge of extinction. The study has shown that compared with the materials of the beginning of the 20th century, a small part of materials remained in their memory, most archaic subjects and characters disappeared or their functions were mingled. It is difficult to distinguish the Lithuanian, Curonian (Latvian), German or even Scandinavian element in the subjects of the stories of Kuršininkai. Their existence or intertwining does not depend on the language of the story. The old beliefs of Kuršininkai lost their suggestion however they are still cherished by most presenters as the memory of their parents, childhood impressions and a part of their motherland. They are forgiving of their parents’ naivety however they also respect the harmony, the moral view and the aesthetics of the worldview.

• Kuršininkai Rytų Prūsijos etninių grupių mozaikoje: Franzo Tetznerio kultūrologinių įžvalgų reikšmė / Nijolė Strakauskaitė. Res humanitariae. 2014, t. 15, p. 144-156.
• Vietos dvasia Martyno Liudviko Rėzos kūryboje / Aurelija Mykolaitytė. Česlovo Milošo skaitymai. 2012, 5 p. 34-42.
• Региональные особенности нарративного фольклора на побережье Куршского залива / Даля Киселюнайте. Культурное наследие Восточной Пруссии. 2 / составители: Грасилда Блажене, Наталия Лихина. Калининград, 2011. P. 16-24.