Deutschsprachige Litauer und Kuren? : Preußisch-Litauen am Ende des 19. Jahrhunderts in Erzählungen und Reiseberichten

LTStraipsnyje aptariami vokiškai kalbėję lietuviai ir kuršiai 19 amžiaus pasakojimuose ir kelionių aprašymuose. Autorė nagrinėja nacijos ir tautos sampratas, etninio, kultūrinio ir politinio Prūsijos identiteto problemas. Nagrinėjama, kaip lietuviai buvo suprantami istoriniuose tekstuose. Analizuojama Rytų Prūsijos gyventojų tautinė sudėtis (lietuvių buvo apie 12 procentų), pabrėžiama, kad dokumentuose apie Prūsijos lietuvius pažymima, jog šios grupės identitetą apibrėžia ne kalba ar bent jau ne tik ji, o kiti kriterijai. Pristatomos rašytojo Ernsto Wickerto, 19 amžiaus pabaigoje gyvenusio Karaliaučiaus srityje, „Lietuviškos istorijos“, kuriuose atskleidžiamos ir lietuvių etninės ypatybės, gyvenimo būdas, santykiai su kitų tautų atstovais, buitis, charakteriai. Taip pat analizuojama E. Wickerto draugo ir kolegos Ludwigo Passarge‘o kelionių aprašymai „Iš Baltijos kraštų“. Pažymima, kad jo įspūdžiai buvo tokie stiprūs, kad vėliau įkvėpė dailininkus, o ir pats jis savo įspūdžius fiksavo ne tik raštu, bet ir tapybiškai. Autorė pastebi, kad aptardamas požiūrį į lietuvius, kuršius, lietuvių kalbą, autorė teigia, kad skirtingai nuo E. Wickerto, kuris prognozavo išnyksiant lietuvių kalbą, L. Passarge‘as mano, kad jei kiekvienuose namuose, kuriuose jam teko lankutis, jis matęs lietuviškų knygų, tai yra kalbos išlikimo garantas. Vietinių gyvenimą L. Passarge‘as apibūdina kaip ramų ir savimi patenkintą, saikingą, taigi piešiamas „gamtos tautos“ vaizdas“, taip pat akcentuojama L. Passarge‘o mintis, kad kuršiai mielai perima vokiečių kalbą ir kultūrą kaip pranašesnę.Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; Asimiliacija; Germanizacija; Identitetas; Kalba; Kuršiai; Kuršių Nerija; Nacija ir kalba; Nacionalizmas; Prūsai-lietuviai; Rytų Prūsija [East Prussia]; Tauta; Tautinis tapatumas; Vokietija (Germany); 19century; Assimilation; Assimiliation; Curonian Spit; Curonians; East Prussia; Germanisation; Germany; Identity; Language; Nation; Nation end Language; National identity; Nationalism; Prussian-Lithuanian.

ENThe article discusses German speaking Lithuanians and Curonians mentioned in narratives and journey descriptions of the 19th century. The author analyses the concepts of nation and people, and problems of the ethnic, cultural and political identity of Prussia. The author also analyses the way Lithuanians were perceived in historical texts. The article analyses the national structure of residents of Eastern Prussia (Lithuanians comprised about 12%) by emphasising that documents about Prussian Lithuanians specify that the identity of this group was defined not by its language, but by other criteria. The book “Lithuanian stories” by Ernst Wickert, an author living in Konigsberg at the end of the 19th c., which reveals ethnic peculiarities, life style, relations with other nations and characters of Lithuanians in the region, is presented. The article also analyses journey descriptions “From the Baltic Lands” by Ludwig Passarge, a friend of Ernst Wickert. He was so deeply impressed that he later inspired artists to depict the theme. The author notes that by discussing the attitude towards Lithuanians, Curonians and the Lithuanian language, he claims that, unlike Ernst Wickert, who believed that the Lithuanian language will vanish, Passarge believed that the books he had seen in every Lithuanian speaking house were the guarantee of the fact that the Lithuanian language would be preserved. Passarge describes the life of the local residents as a calm, modest and content life thus depicting the image of a “nature nation”. He also highlights that Curonians prefer the German language and culture as a more superior one.