Lietuvos vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų kaita ir politizacija

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų kaita ir politizacija 1990–2012 m. Nors de jure ir de facto vadovų politizacija šioje įstaigų grupėje nėra didelė, ji skiriasi – priklauso nuo atitinkamų laikotarpių ir įstaigų tipų. Mažėjant struktūrinei agentūrų vadovų pareigybių politizacijai, Lietuvoje didėjo faktinė vadovų politizacija ir atvirkščiai. Dėl jų pareigybių specifikos Vyriausybės įstaigų, kurios institucinėje sandaroje veikia arčiau Vyriausybės centro, vadovai labiau politizuoti nei įstaigų prie ministerijų vadovai. Straipsnyje teigiama, kad šių agentūrų vadovų kaitą geriausiai paaiškina esminiai valdančiosios daugumos ir Lietuvos Vyriausybių pokyčiai, o politizaciją – politinių partijų valdymo trukmė ir jų tinklai, taip pat politinis valdymo sričių jautrumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešasis sektorius; Vyriausybės įstaigos; Vadovai; Kaita; Politizacija; Public sector; Government organisations; Managers; Politicisation.

ENThis article analyses the change and politicisation of the senior levels of management in the Lithuanian government agencies and agencies under the ministries in the period 1990-2012. This research indicated that de facto politicisation of the Lithuanian agencies is relatively small with only 19.1% of all agency heads engaged in party networks. The turnover of agency managers is best explained by alterations of ruling majorities and governments, taking into account more the intensive turnover of agency managers during the Lithuanian governments controlled by the Lithuanian Social Democratic Party. Politicisation of the agency managers could be explained in terms of ‘push’ factors (politicisation is associated with party entrenchment in power and density of the party networks) and ‘pull’ factors (party patronage is exercised more frequently over more politically salient areas of public services). Changes in de jure politicisation of the higher civil service depended on structural and civil service reforms. Our analysis also revealed some differences in the pattern of politicisation according to the Lithuanian political parties: if the Lithuanian Social Democratic Party de facto appoints politically affiliated managers to career positions in the Lithuanian higher civil service, the Homeland Union (Lithuanian Christian Democrats) frequently adopts the structural form of politicisation through government-wide organisational or civil service reforms. [From the publication]

• Lietuvos ministerijų aukštesniųjų karjeros valstybės tarnautojų kaita ir politizacija 2001–2015 metais / Aušra Bacevičiūtė / Aušra Bacevičiūtė. Politologija. 2015, Nr. 4 (80), p. 62-96.
• Lietuvos švietimo įstaigų vadovų politizacija: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių lyginamoji analizė / Eglė Čeponytė. Politologija. 2014, Nr. 2 (74), p. 123-160.
• Lietuvos viešojo administravimo pokyčiai ir Europos Sąjungos poveikis: agentūrizacija ir depolitizacija / Vitalis Nakrošis, Sabina Bankauskaitė-Grigaliūnienė. Politologija. 2014, Nr. 4 (76), p. 156-199.
• Lithuanian agencies and other public sector organisations: organisation, autonomy, control and performance / Egidijus Barcevičius, Egidijus Barcevičius, Mantas Budraitis, Jevgenija Golubova, Žilvinas Martinaitis, Vitalis Nakrošis, Tomas Polka, Deividas Vijeikis, Dovilė Žvalionytė. Vilnius : Vilnius University, 2011. 316 p.
• Teoriniai ir praktiniai viešojo administravimo politizacijos aspektai / Jolanta Juralevičienė, Edita Galvanauskaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 19, p. 98-108.
• The Impact of the EU on agencification and depoliticisation in Lithuania / Vitalis Nakrošis, Sabina Bankauskaitė-Grigaliūnienė. Baltic journal of political science. 2014, no 3, p. 7-26.