Prokuratorius XVI amžiaus pirmojoje pusėje : bylos šalies pavaduotojas, kalbovas ar "teisingumo riteris"

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prokuratorius XVI amžiaus pirmojoje pusėje : bylos šalies pavaduotojas, kalbovas ar "teisingumo riteris"
Alternative Title:
The Procurator of the First Half of the 16th Century: A Representative of a Party to a Court Case, a Speaker or a "Justice Knight"
Source:
Keywords:
LT
Prokuratorius; Teismo procesas; Pirmasis Lietuvos Statutas; Lenkija
EN
Procurator; A cause; The First Lithuanian Statute; Poland
Summary / Abstract:

LTMokslinėje literatūroje ir šiandien tebegyvuoja ukrainiečių istoriko Stepano Borisionoko 1927 m. suformuluota koncepcija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) prokuratorių be išlygų tapatinanti su šiuolaikiniais advokatais. Todėl straipsnyje siekiama išanalizuoti XVI a. I pusės LDK istorijos šaltiniuose vartotų terminų, apibūdinančių bylos šalių teisme „pagalbininkus“, sampratą ir jų paplitimą įvairiuose LDK regionuose. Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) VI skyriaus 8 ir 9 str. bei Lietuvos Metrikos aktų turinio analizė atskleidžia prokuratorystės instituto genezę bei šio termino skverbimąsi į juridinę leksiką. Bylininkų atstovavimo institutas, jau XVI a. pradžioje legitimuotas LDK teisės papročio, įtakotas miesto (Magdeburgo) teisės sklaidos, o taip pat Lietuvos didžiojo kunigaikščio teisinės veiklos bei Lenkijos teisenos (daugiausia plitusios iš Palenkės) dar iki PLS įgijo „prokuratoriaus“ pavadinimą. Tačiau tiek šio termino, tiek jo sinonimo „recznik“ didėjantis populiarumas leidžia kalbėti tik apie verbalinę, bet ne paties instituto recepciją. Juoba ir Lenkijos mokslininkai akcentuoja Lietuvos teisės įtaką Lenkijos teismuose įtvirtinant bylininko pavaduotojo raštiškų įgaliojimų normą. Sparti prokuratoriaus instituto plėtra liudija, jog LDK bajorų teisinė sąmonė jau buvo subrendusi tokioms novacijoms bei teisinio išprusimo ir raštingumo tobulėjimui. [Iš leidinio]

ENScientific literature continues to present the concept suggested in 1927 by a Ukrainian historian Stephan Borisionok, who identifies the Procurator of the Grand Duchy of Lithuania with contemporary lawyers. Thus the article is aimed to analyse the notion of the terms used in historical sources of the first half of the 16th century, defining "assistants" to the parties of the court case, and their spread in various regions of the Grand Duchy of Lithuania. The analysis of Articles 8 and 9 of Section VI of the First Statute of Lithuania and the contents of Lithuanian Chronicles reveal the genesis of the institution of the procurator and the penetration of this term into the legal terminology. The representation of litigants, which was legitimised at the beginning of the 16th century on the basis of the customary law of the Grand Duchy of Lithuania, was influenced by the spread of the Magdeburg Law as well as by legal activities of the Grand Duke and Polish legal proceedings (the majority of them came from Podlachia) long before the First Statute of Lithuania gained the term “procurator”. However, the increasing popularity of this term as well as of its synonym “speaker” does not imply the perception of the institution itself. It bears only the verbal perception of the institution. In addition, Polish scientists highlight the influence of the Polish law while anchoring the norm of written authorisations of the deputy litigant in Polish courts. The rapid spread of the institution of the Procurator testifies that the legal conscious of the gentry of the Grand Duchy of Lithuania was already mature for that kind of novelties as well as for legal sophistication and literacy improvement.

ISSN:
1822-4016
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6108
Updated:
2020-05-08 08:25:11
Metrics:
Views: 8    Downloads: 4