Dainų šventė – lietuvybei tvirtinti ir palaikyti

LTStraipsnyje iškeliamas ir gvildenamas kol kas dar menkai tyrinėtos lietuvių Dainų šventės reikšmingumas lietuvybei palaikyti, stiprinti ir skleisti. Dainų šventė suvokiama kaip svarbus veiksmingas kultūros „įrankis", kurio vaidmuo atsiskleidžia žvelgiant į kultūrą sugyvenimo požiūriu. Toks požiūris iškelia ir pagrindžia pirminį egzistencinį kultūros tikslą - palaikyti ir tvirtinti bendruomeninį tapatumą ir jo įsišaknijimą gyvenamojoje vietovėje. Šventės, šventimo ritualai yra svarbus socialinius ryšius, bendruomeninį tapatumą ir vietovės jauseną, jos „gimtiniškumą“ vienijantis veiksnys. Masinis bendruomeninis dainavimas gimtąja kalba išlaiko tam tikras ritualines struktūras ir ypač veiksmingai stiprina bendraties, mes jauseną. Šventėse perteikiamas religinis, simbolinis ir vertybinis bendruomenės gyvenimą, jos pasaulėvaizdį ir pasaulėjautą palaikantis turinys, dalyviai ir žiūrovai įsitraukia į bendrą vyksmą. Švenčių prasmingumas keičiasi nelygu istorinės aplinkybės. Lietuvių dainų švenčių istorijoje išsiskiria trys tarpsniai - tarpukaris, sovietmetis, atgautos Nepriklausomybės. Stengiamasi parodyti, kad visus juos sieja esminis šios šventės vyksmo pobūdis ir jos kultūrinis tikslingumas - tvirtinti lietuvybę ir lietuvybės kultūrą, stiprinti lietuvybės šaknis gimtojoje žemėje, puoselėti etnokultūrinę atmintį ir tradicijas, palaikyti lietuvių bendrystės dvasią.Straipsnyje aptariamos lietuvių Dainų švenčių steigties aplinkybės, jos reikšmė sovietmečiu ir atkurtos Nepriklausomybės metais. Sovietmečiu okupacinei valdžiai stengiantis pasitelkti vadinamąją liaudies šventę saviems ideologiniams uždaviniams, kurių svarbiausias buvo kurti naują tarybinę liaudį, ypač išryškėjo ir šventės egzistencinis tikslingumas bei prasmingumas - palaikyti ir stiprinti lietuvybę. Straipsnyje aptariamos šventei ir šventimui kylantys iššūkiai, veikiant globalizuojantiems kultūros suprekinimo, kultūros festivalizacijos ir kultūrinio turizmo industrijos plėtros vyksmams, gvildenami kai kurie Europos Sąjungos politikos nacionalinių kultūrų atžvilgiu bruožai, nužymimi naujų reikalingų tyrinėjimų laukai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dainų šventė; Kultūra; Lietuvybė; Sugyvenimas; Tapatumas; Šventė; Co-habitation; Culture; Feast; Identity; Lithuanianness; Song celebration; Song festival.

ENThe article discusses the significance of maintaining, strengthening and spreading Lithuanianness through Lithuanian Song Celebration. The song celebration is interpreted as an important cultural "tool", which plays an important role in reasons for cohabitation. This approach justifies an initial goal of culture - to maintain and foster community identity and its rooting in a particular living place. Celebrations and rituals remain important factors in fostering social relationships and sensibility to the issue of place and homeland. The communal singing in the native language has specific ritual structures and effectively strengthens a sense of belonging to a community. Religious meanings, symbols and values of a community, its worldview and attitudes are conveyed through celebrations, involving participants and spectators in the overall process. The meaning of celebration changes according to the historical context. [...] The article deals with the circumstances leading to the establishment of the Lithuanian song celebration, its significance in the Soviet era and after the restitution of the independence. During Soviet times the occupation government was trying to use the so-called folk celebration for its own ideological goals, the most important of which was to create a new Soviet citizens. Therefore, particular existential expediency and meaningfulness of the celebration revealed itself - to maintain and strengthen Lithuanian identity. The article debates the challenges festival and celebration are facing today, when we observe the processes of the commodification and festivalisation of culture and the development of global tourism industry. It discusses some of the traits of the national culture policy in the European Union, identifying new research fields. [From the publication]

• Comparative aspects of the Song and Dance Celebration of the Baltic countries in the context of nation-branding processes / Rūta Muktupāvela, Anda Laķe. Heritage and festivals in Europe : performing identities / edited by Ullrich Kockel, Cristina Clopot, Baiba Tjarve and Máiréad Nic Craith. London: Routledge, 2020. p. 29-46.
• Dainų švenčių ištakos ir liuteroniškoji muzikinė tradicija / Regimantas Gudelis. Res humanitariae. 2012, t. 11, p. 102-128.
• Europinis politinis tapatumas : "demosas", pilietinės vertybės ir nacionaliniai bruožai / Vytautas Rubavičius. Kultūrologija. 2009, t. 17, p. 114-152.
• Kalendorinių švenčių diskursas sovietinėje Lietuvos periodikoje. I dalis: 1945-1964 metai / Dalia Senvaitytė. Lituanistica. 2013, Nr. 2, p. 101-121.
• Lietuvos šimtmečio dainų šventė: pasidairymas po kritikos tekstus / Regimantas Gudelis. Gimtasai kraštas. 2019, t. 16, p. 40-55.
• Nacionalinis tapatumas ir etnokultūrinės bendruomenės : Lietuvos kelias / Vytautas Rubavičius. Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys / sudarytojas Aivaras Stepukonis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 30-58, 261-262.
• Nenutrūkusi styga : prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje / Nerija Putinaitė. Vilnius : Aidai, 2007. 306 p.
• Postmodernusis kapitalizmas / Vytautas Rubavičius. Vilnius : Kitos knygos, 2010. 269 p.
• Sovietinės elgesio strategijos: kiek jose prisitaikymo ir ką reiškė priešintis? / Nerija Putinaitė. Iš Panevėžio praeities: antisovietiniai ir alternatyvūs judėjimai / sudarytojai Donatas Juzėnas, Rasa Stružienė Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2020. P. 20-36.