Dar kartą apie Aukščiausiojo Teismo paskirtį valstybėje

LTAukščiausiasis Teismas atlieka svarbiausią vaidmenį valstybės teisės sistemoje, būdamas aukščiausioji teisminė institucija. Aukščiausiojo Teismo paskirtis visuomenėje yra siejama su procesiniu tikslu – ar jis orientuotas į privatų, ar viešąjį interesą, ar į abu. Jei teismas daugiausia siekia teisingai išspręsti kiekvieną atskirą bylą, jo veikla yra nukreipta į praeitį ir konkrečių šalių interesus, tačiau tai neskatina teisės plėtojimosi. Tuo tarpu viešasis tikslas pabrėžia teismų praktikos vienodumo užtikrinimą, teisės plėtojimą, teisės taikymo nuspėjamumą ir visuomeninį interesą sprendžiant ginčus. Straipsnyje pateikiama Lietuvos ir užsienio šalių aukščiausiųjų teismų vaidmens teisinėje sistemoje lyginamoji analizė, siekiant pagrįsti viešosios funkcijos kaip dominuojančios ir pagrindinės aukščiausiųjų teismų funkcijos pasirinkimą. Šios funkcijos tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo egzistuojančių mechanizmų, leidžiančių subalansuoti kasacinių skundų, nagrinėtinų iš esmės, skaičių. Tam yra reikalinga kasacinių skundų atranka, kuri leidžia subalansuoti teismų krūvį ir telkti dėmesį į reikšmingus teisės taikymo klausimus. Tokiu būdu teismas ne tik sprendžia konkrečias bylas, bet ir kuria precedento praktiką, užkertančią kelią analogiškiems konfliktams ateityje. Aukščiausiasis Teismas turi diskreciją nuspręsti, kurias bylas nagrinėti, o sprendimų aiškumas bei nuspėjamumas mažina teisinį netikrumą ir suteikia aiškias gaires žemesniosios instancijos teismams. Tokia pozicija stiprina teisės sistemos efektyvumą, stabilumą ir visuomeninį pasitikėjimą teisingumu.Straipsnyje analizuojami ir kiti su kasacinių skundų atranka susiję klausimai – tai atsisakymo priimti kasacinį skundą motyvų apimtis, dalies kasacinio skundo priėmimo galimybės, atsiliepimo į kasacinį skundą reikalingumo ir kiti aspektai. Raktiniai žodžiai: Aukščiausiasis Teismas, viešoji ir privati funkcija, kasacinis skundas, kasacinių skundų atranka, kasacijos pagrindai, motyvavimas.

ENThe Supreme Court plays a key role in the national legal system, as the highest judicial authority. The Supreme Court‘s function in society is linked to its procedural purpose, whether it is oriented towards the private interest, the public interest or both. If the Court‘s main aim is to resolve each individual case fairly, its activities are oriented towards the past and the interests of the parties concerned, but this does not promote the development of the law. By contrast, the public interest emphasises the uniformity of case law, the development of the law, the predictability of the application of the law and the public interest in the settlement of disputes. The article presents a comparative analysis of the role of Lithuanian and foreign Supreme Courts in the legal system in order to justify the public function as the dominant and main function of the Supreme Courts. The proper exercise of this function depends directly on the existence of mechanisms to balance the number of cassation appeals to be examined on the merits. This requires a selection of cassation appeals which balances the workload of the courts and allows them to focus on significant issues of law.In this way, the court not only decides on specific cases, but also establishes precedent practice to prevent similar conflicts in the future. The Supreme Court has the discretion to decide which cases to hear, and the clarity and predictability of its decisions reduces legal uncertainty and provides clear guidance to lower courts. This position strengthens the efficiency, stability and public confidence in the justice system. Thus, the article also analyses other issues related to the selection of cassation appeals, such as the scope of the grounds for refusing to accept a cassation appeal, the possibility of accepting a part of a cassation appeal, the necessity for a response to a cassation appeal and other aspects. Keywords: Supreme Court, public and private function, cassation, selection of cassation appeals, grounds for the appeal, reasoning.

• Kasacinio proceso reglamentavimas naujajame civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija 2002, 28 (20), 164-177.
• Pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga profiliai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 416 p.
• Teisingumo principas kaip bausmės vykdymo atidėjimo prielaida. Jurisprudencija 2020, 27 (2), 454-475.