Archeologinis odinis apavas Lietuvoje. Odinio apavo konservavimas : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Archeologinis odinis apavas Lietuvoje. Odinio apavo konservavimas: disertacija
Publication Data:
Vilnius, 2005.
Pages:
156 p
Notes:
Dr. disert. (humanitariniai m., istorija) - Vilniaus universitetas, 2005. Bibliografija.
Keywords:
LT
15 amžius; Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Archaeological leather footwear in Lithuania. Preservation of leather footwear Vilnius : [Vilnius University], 2005 40 p
Summary / Abstract:

LTArcheologiniai odinio apavo radiniai Lietuvoje – mažai tyrinėta sritis. Tarp visų šaltinių, archeologiniai radiniai leidžia išsamiausiai kalbėti apie šią kostiumo dalį. Nesant tyrimų metodikos, mokslininkai turėjo sunkumų tirdami apavą. Ištirti skirtingi XIII–XVIII a. Lietuvos archeologinių odinio apavo radinių kompleksai. Radiniai tirti iš dalies pritaikius ir papildžius Olaf Goubitz pasiūlytą metodiką. Išskirti avalynės tipai, rekonstruoti modeliai, išnagrinėti technologiniai aspektai. Siūlomas naujas odinio apavo skirstymas pagal konstrukcijos ypatumus, nauji avalynės pasagėlių terminai, patikslinta naginių tipizacija. Profesionalią avalynę siuvo batsiuviai ir kurpiai, tarpusavyje konkuruodami. Amatininkai darbe naudojo specifinius įrankius. Jie identifikuoti Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Nustatyta, kad avalynė siūta iš augalinio išdirbimo galvijų, avies, ožkos, kiaulės, stirnos, elnio, briedžio odų. Siūlai impregnuoti derva, odinės detalės klijuotos. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėra tiesioginių duomenų, patvirtinančių iki XIII–XIV a. Lietuvoje buvus avalynę. Ankstyviausi Lietuvos kapinynų radiniai yra naginės ir autai, dekoruoti aplikacijomis, yra siejami su mirusiųjų apranga. Avalynė iki XV a. pradžios artima Rytų Europos senųjų miestų radiniams, o vėliau – Vakarų Europos medžiagai. Archeologinių odinio apavo radinių tyrimas artimai yra susijęs su odos, kaip organinės kilmės medžiagos, išsaugojimu konservuojant. Autoriaus nuomone, remiantis paties konservuotais ir restauruotais avalynės radiniais, pirmenybę reikėtų teikti konservavimui hidrofilinėmis medžiagomis. [Iš leidinio]

ENArchaeological finds of leather footwear in Lithuania, despite being the best source of information about this costume item, have been little analysed. Lack of an established analytical methodology makes it difficult for scholars to study footwear. XIII–XVIII c. archaeological finds have been studied by partly applying – and supplementing – methodology suggested by Olaf Goubitz. Types of footwear have been identified, models reconstructed, technological aspects studied. A new classification of footwear according to characteristics of construction is proposed, new terminology for heel plates is offered, the typology of primitive-shoes is refined. Footwear was professionally produced by shoemakers and cobblers in competition with each other. Tradesmen used specific tools identified in Lithuanian archaeological material. Leather came from vegetable tanned hides of cattle, sheep, goats, pigs, deer, elk, moose. Pitch-impregnated threads were used, leather details glued. There is no first-hand data to confirm details of footwear in Lithuania before XIII–XIV c. Earliest gravesite finds are of moccasins and puttees decorated with appliqué, believed to be funereal apparel. Pre-XV c. footwear is similar to that found in other E. European cities, later footwear resembles W. European models. The study of ancient leather footwear is closely related to questions of conservation of leather as an organic substance. The author believes, based on the discovered material he has himself conserved and restored, that priority should be given to conservation using hydrophilic substances. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/5949
Updated:
2022-02-07 20:08:22
Metrics:
Views: 73
Export: