Время "оттепели" в оценках бывших сограждан: взгляд из Литвы

• Time of the 'thaw' period in the comments of former fellow citizens: views from Lithuania
• "Atlydžio" laikotarpis buvusių tautiečių vertinimu: žvilgsnis iš Lietuvos

LTStraipsnyje remiantis įvairiais tyrimais, kūrybinės inteligentijos atstovų prisiminimais ir interviu, įrašytu specialiai šiam tyrimui, apibūdinama XX a. 6–7 dešimtmečių Lietuvos kultūros būklė. Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo ir po Stalino eros pradėjo stiprėti disidentinės tendencijos meno bei kultūros srityse. Nikitai Chruščiovui atėjus į valdžią atsirado prielaidos menininkams dalyvauti valdžios kontroliuojamame kultūros žaidime. Lietuvos kultūra, tapdama svarbiu okupacinio režimo fonu, buvo priversta išlikti lojali valdžiai. Nuo Lietuvos meno autoriteto priklausė ir Sovietų Lietuvos politinių lyderių likimai. Ekspertai kalba kaip apie „seminonkonformizmą“, „tylųjį modernizmą“, dramatišką kovotojų, kūrėjų, karjeristų ir kolaborantų bruožų derinį, būdingą ano laikmečio menininkams, taip ir apie laisvės horizontus, kurie galiausiai buvo pasiekti 1990 m. Raktiniai žodžiai: Lietuva, „atlydys“, kultūra, politika, interviu.

ENThe paper presents research on Lithuanian culture in the 1950s–1960s, some memoirs written by artistic people, and an interview conducted specially for this article. Changes in the visual arts, music, photography, theatre and cinema are described. After World War II, many Lithuanians were unwilling to remain in the USSR, and armed resistance remained active in Lithuania until 1953. However, even in the post-Stalin era, dissident tendencies continued to grow, including in the arts and culture spheres. With Nikita Khrushchev’s rise to power, the artistic community found opportunities to participate in the state-controlled cultural game, but, until the late 1980s, Lithuanian culture was forced to develop within the framework of ideological and moral compromise. Forced to maintain loyalty to the authorities, culture became an important backdrop for the occupation regime. However, the fates of the political leaders of Soviet Lithuania also depended on the authority of Lithuanian art. Experts speak of ‘seminonconformism’, ‘quiet modernism’, the dramatic combination of the traits of fighters, creators, careerists, and collaborators in artists, and of the horizons of freedom that were finally reached in 1990. Keywords: Lithuania, ‘thaw’ period, culture, politics, interview.

• Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai.... Vilnius : Mintis, 2019 (2005, 2007, 2008). 459 p.
• Ekspresyvumas kaip kalba ir ideologija "atšilimo" laikotarpio Lietuvos tapyboje. Acta Academiae Artium Vilnensis 2006, 43, Formų difuzijos XX a. dailėje, 199-213.
• Laisvės horizontai. Vilnius : Baltos lankos, 2001. 661 p.
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija.. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940-1990: dokumentų rinkinys. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. 488 p.