Regional Gross Domestic Product (rGDP) disparities in interwar and restored independent Lithuania: a long-term cross-time comparison

LTDidėjanti tarpregioninė ekonominė (matuojama regiono bendruoju vidaus produktu (rBVP) vidutiniškai vienam gyventojui) ir socialinė nelygybė yra viena aktualiausių šiuolaikinės Lietuvos problemų. Jos svarbiausia apraiška yra atotrūkis tarp sostinės (Vilniaus) ir likusios Lietuvos. 2020 m. Vilniaus apskrities rBVP vienam gyventojui 44 proc. pranoko visos šalies BVP vienam gyventojui dydį, o neturtingiausio (Tauragės) – sudarė tik 55 proc. šio dydžio. 2018 m. minėtas atotrūkis įgavo ir institucinę išraišką, Lietuvą padalijus į Sostinės (NUTS2 LT01) regioną, sutampantį su Vilniaus apskritimi, ir Vidurio bei Vakarų Lietuvos regioną (NUTS2 LT02), apimantį likusias 9 Lietuvos apskritis, o pagal plotą bei konfigūraciją apytiksliai atitinkantį 1923–1938 m. Lietuvos Respublikos teritoriją. Remiantis šiuolaikinėje ekonomikos istorijoje plačiai taikomu Geary-Starko metodu bei ką tik paskelbtais Adomo Klimanto tarpukario Lietuvos BVP skaičiavimais, straipsnyje pateikiami Lietuvos rBVP matavimai teritorijose, 1923 m. atitinkančiose šiuolaikinės Lietuvos apskritis (NUTS3 regionus). Apsiriboti šiais metais tenka todėl, kad tais metais įvyko vienintelis tarpukariu gyventojų surašymas, pateikiantis reikalingus Geary-Starko metodo pritaikymui užimtumo duomenis pagal vietoves. Pagal rBVP vienam gyventojui Lietuvos regionai išsirikiavo šia eilės tvarka: (1) Klaipėda; (2) Šiauliai; (3) Kaunas; (4) Panevėžys; (5) Marijampolė; (6) Telšiai; (7) Alytus; (8) Tauragė; (9) Utena. Klaipėdos rBVP vienam gyventojui pranoko šalies BVP vienam gyventojui dydį 38 proc., Šiaulių – 29 proc., Kauno – 5 proc., o neturtingiausio Utenos regiono BVP vienam gyventojui sudarė 74 proc. jo reikšmės.Apskaičiuotiems rBVP dydžiams pritaikėme kiekybinius sigma konvergencijos matus (variacijos koeficientą, vidutinį logaritminį nuokrypį, Gini ir Theil koeficientus), kurių reikšmes apskaičiavome taip pat ir 2001–2020 m. naudodami Eurostato skelbiamus rBVP duomenis. Šių matų reikšmės šiuolaikinei Lietuvai smarkiai pranoksta 1923 m. dydžius bei rodo tarpregioninę divergenciją. Tačiau jos nesiskiria, lyginant tarpukario Lietuvą ir dabartinį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną, nors jam priklausančių apskričių (NUTS3 regionų) rikiuotė, palyginti su 1923 m., labai pasikeitė. 2020 m. ji buvo tokia: (1) Kaunas; (2) Klaipėda; (3) Šiauliai; (4) Panevėžys; (5) Telšiai; (6) Marijampolė; (7) Alytus ir Utena (‘lygiosios’); (8) Tauragė. Pateikiamas ir bandomasis Šiaulių regiono ekonominio pirmavimo 1923 m. Didžiojoje Lietuvoje aiškinimas, siejamas su ‘Šiaulių ekonomijos’, panaikintos po paskutinio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, paveldu.

ENWe provide a pioneering estimation of the regional Gross Domestic Product (rGDP) of the interwar Republic of Lithuania in 1923. This is the only year when a census of the interwar population was conducted, providing data necessary for the application of the Geary-Stark method of indirect estimation of regional output. We also measure productivity disparities across the regions in 1923 and 2001–2020 by Coefficient of Variation (CV), Mean Logarithmic Deviation (MLD), Gini and Theil indexes, to find out how much they have changed during the last hundred years. The main findings are that areas enclosed within the limits of contemporary counties (NUTS3 regions) ranked in this order in 1923 (by rGDP per capita, from richest to poorest): (1) Klaipėda; (2) Šiauliai; (3) Kaunas; (4) Panevėžys; (5) Marijampolė; (6) Telšiai; (7) Alytus; (8) Tauragė; (9) Utena. We provide a pioneering estimation of the regional Gross Domestic Product (rGDP) of the interwar Republic of Lithuania in 1923. This is the only year when a census of the interwar population was conducted, providing data necessary for the application of the Geary-Stark method of indirect estimation of regional output. We also measure productivity disparities across the regions in 1923 and 2001–2020 by Coefficient of Variation (CV), Mean Logarithmic Deviation (MLD), Gini and Theil indexes, to find out how much they have changed during the last hundred years. The main findings are that areas enclosed within the limits of contemporary counties (NUTS3 regions) ranked in this order in 1923 (by rGDP per capita, from richest to poorest): (1) Klaipėda; (2) Šiauliai; (3) Kaunas; (4) Panevėžys; (5) Marijampolė; (6) Telšiai; (7) Alytus; (8) Tauragė; (9) Utena. Keywords: regional Gross Domestic Product, regional economic disparities, sig ma convergence, interwar Lithuania (1918–1940), restored independent Lithuania, cross-time comparison, Geary-Stark method of rGDP estimation.

• Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius : Petro ofsetas, 2015. 362 p.
• Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius : Aukso žuvys, 2014. 703 p.
• Istorija, kuria galime didžiuotis: Lietuvos liaudies ūkio taryba 1957-1965. Vilnius : Gairės, 2002. 381 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV-XVIII a.). Vilnius : Žuvėdra, 2022. 731 p.
• Lietuvos istorija. T. 7, d. 1. Trumpasis XVIII amžius (1733-1795 m.). Vilnius : Baltų lankų leidyba, 2012. 484 p.
• Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai. Vilnius : LII leidykla, 2007. 216 p.
• Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai. Vilnius : LII leidykla, 2009. 193 p.
• Lietuvos kultūra: Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. 242 p.
• Lietuvos regionų darnaus vystymosi vertinimas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 123 p.
• Lithuanian economy, 1919-1940: stagnant but resilient. The first inter-war GDP time-series estimates and their implications. Scandinavian economic history review 2023, September, 1-29.
• New estimation of the gross domestic product in Baltic countries in 1913-1938. Cliometrica 2021, 15, 565-674.
• Palivarkinės gamybos struktūra ir apimtys Lietuvos dvaruose XIX a. pirmoje pusėje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016 P. 547-578.
• Patterns of inequality of Lithuanian regions. Journal of business economics and management 2018, 19, 2, 323-342.
• Periferingumo teritorinė raiška Lietuvoje. Vilnius, 2014. 237 p.
• Regionų atsparumo ekonominiams šokams vertinimas. Kaunas : Technologija, 2016. 224 p.
• Regionų konvergencijos vertinimas ES šalyse nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio ir ekonominių pokyčių kontekste. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 229 p.
• Šiuolaikinės Lietuvos teritorijų socialinė raida. Vilnius, 2016. 1 pdf (148 p.).
• Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919-1940 metais. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 310 p.
• Vietos visuomenė ir valdžia. Tarpusavio sąveikos (Šiaulių ekonomijos atvejis. XVII–XVIII a. pradžia).. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. 548 p.
• Žemės reforma Lietuvoje 1919-1940 m.: analizuojant Rytų ir Vidurio Europos agrarinės raidos XX a. III-IV dešimtmečiais tendencijas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998. 318 p.