Vilniaus šiuolaikinio meno (institucijų) sistemos "konservatyvusis posūkis" po 2010 metų: socioideologinis aspektas

LTNepriklausomybės laikotarpio Vilniaus šiuolaikinio meno (institucijų) sistemoje įprasta ideologiją slėpti po alegorijomis ir metaforomis. Tad straipsnio tikslas – eksplikuoti šio laikotarpio Vilniaus šiuolaikinio meno sistemoje dominuojančią ideologiją išryškinant esminius jos kaitos riboženklius. Tuo tikslu pasitelkus Karlo Mannheimo ir Michaelio Freedeno ideologijų tyrimą, taip pat remiantis Mariaus P. Šaulausko bei Zenono Norkaus pokomunistinės transformacijos Lietuvoje tyrimais analizuojamos Vilniaus šiuolaikinio meno (institucijų) sistemos diskurso kvaziideologinės preferencijos. Tyrimas parodė, kad oficialios konservatyvios kultūros politikos terpėje Vilniaus šiuolaikinio meno (institucijų) sistema ir ją reprezentuojantis diskursas nuo 1992 m. iki maždaug 2010 m. reprezentavo (neo)liberalią ideologiją. Tai buvo daroma netiesiogiai – atviros ideologinės retorikos vengta, ji buvo išreikšta arba maskuojama metaforomis ar tiesiog labai aptaki. Nuo 2010 m. fiksuotinas Vilniaus šiuolaikinio meno (institucijų) sistemos (diskurso) „konservatyvusis posūkis“, kaip globalios konservatyvios slinkties padarinys. Ideologinio konservatyvėjimo procesai dar nėra pasibaigę, todėl po 2010 m. Vilniaus šiuolaikinio meno sistemoje vykstanti kaita kol kas negali būti vertinama vienareikšmiškai. Raktiniai žodžiai: ideologija, moderni restauracija, (Vilniaus) šiuolaikinio meno institucijos, šiuolaikinis menas, (neo)liberalizmas, „konservatyvusis posūkis“, konservatyvusis avangardas, postkonservatizmas.

ENIt has become common practice for the contemporary art (institutional) system in Vilnius to hide ideology under allegories and metaphors. The aim of the article is to expose the dominant ideology in the Vilnius contemporary art system during the period of independence, highlighting the main markers of its change. To this end, the quasi-ideological preferences of the discourse of the Vilnius contemporary art (institutional) system are analyzed by using a study of Karl Mannheim’s and Michael Freeden’s on ideologies, as well as the studies of the post-communist transformation in Lithuania by Marius P. Šaulauskas and Zenonas Norkus. The research has shown that from 1992 to around 2010, in the environment of official conservative cultural policy, the Vilnius contemporary art (institutional) system and the discourse representing it has embodied (neo)liberal ideology. This was accomplished indirectly by avoiding open or using vague ideological rhetoric and expressing or disguising it in metaphors. Since 2010, a ‘conservative turn’ of the Vilnius contemporary art (institutional) system (discourse) can be observed as a consequence of the global conservative drift. The processes of ideological conservatism are not yet over; therefore, the change in the Vilnius contemporary art system after 2010 cannot yet be evaluated unequivocally. Keywords: ideology, modern restoration, (Vilnius) contemporary art institutions, contemporary art, (neo)liberalism, ‘conservative turn,’ conservative avant-garde, post-conservatism.

• Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius : Aukso žuvys, 2014. 703 p.
• Globalūs XXI a. muziejai, ir Vilniaus kultūrinio planavimo retorika. Acta Academiae Artium Vilnensis 2008, t. 50, Kultūra. Rinka. Visuomenė, p. 273-293.
• Identitetas ir saugumas Lietuvos kultūros politikos diskursuose. Pažymėtos teritorijos. Vilnius: Tyto alba, 2005. P. 11-30.
• Į naujus kontekstus išjojęs Vytis: kaip besikeičiantis simbolio vartojimas siejasi su nacionalizmo temperatūra?. Politologija. 2022, Nr. 2 (106), Specialusis numeris "Valstybės vizualumas", p. 89-130.
• Kiekvienas yra menininkas? Kritinės pastabos apie postmoderniąją kūrybiškumo sampratą. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 72, Kultūros vadyba ir kultūros politika : kūrybingos veiklos modeliai, p. 73-87.
• Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika. Vilnius : DEMOS kritinės minties institutas, 2015. 259 p.
• "Liberalmarksizmo apaštalai": "kairės" rėminimas Lietuvos alternatyvios dešinės diskurse. Politologija. 2023, Nr. 1 (109), p. 72-108.
• Lietuvių dailės kritika kaip ideologija. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. 359 p.
• Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų. Vilnius : Šiuolaikinio meno centras, 2010. 189 p.
• Lietuvos dailės gyvenimas ir institucijų kaita: sovietmečio pabaiga-nepriklausomybės pradžia. Vilnius : Artseria, 2017. 143 p.
• Lietuvos dailės (istorijos) kanono kaita: vėlyvasis sovietmetis ir nepriklausomybės laikotarpis. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2022, Nr. 2 (51), p. 7-54.
• Lietuvos politinės partijos populizmo amžiuje: 2016 ir 2020 m. Seimo rinkimų programų turinio analizė. Politologija. 2021, Nr. 1 (101), p. 52–77.
• Meninio aktyvizmo įmuziejinimas. Arba kritika kaip ekspozicijos objektas. Lietuvos kultūros tyrimai. 2019, 11. Jonas Mekas. Būti atviram ir viešieji intelektualai, p. 96-110.
• Pokomunistinio tranzito buvusios SSRS valstybėse vaizdinys.. Aktualu rytoj 2023, 3 (23/24), p. 241-246.
• Populism and conspiracy theories: the case of the Lithuanian family movement. Aktualu rytoj 2021, 1 (20), p. 93-107.
• Post-communist transformations in Baltic countries: a restorations approach in comparative historical sociology. Cham : Springer, 2023. xvi, 291 p.
• Socialinio meno galimybės ir ribos: projekto Šančiai – draugiška zona atvejis. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 74, Menas ir publika, p. 125-141.
• Sprendimų galia: dailininkas ir rinka. Acta Academiae Artium Vilnensis 2008, t. 50, Kultūra. Rinka. Visuomenė, p. 237-271.
• (Šiuolaikinio) meno institucija kaip ideologinė medija. Lietuvos kultūros tyrimai. 2018, 10. Medijų mitai ir mitai kaip medijos, P. 111-124.
• Šiuolaikinis muziejus ir jo bendruomenės. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 74, Menas ir publika, p. 31-44.
• Šiuolaikybės kuravimas: Raimundo Malašausko veikla. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 74, Menas ir publika, p. 81-94.
• Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. 444 p.
• Visuotinė padėties nustatymo sistema menininkui. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 72, Kultūros vadyba ir kultūros politika : kūrybingos veiklos modeliai, p. 89-116.
• Vytautas Kavolis: ko vertas liberalizmas?. Darbai ir dienos 2021, t. 75, p. 71-81.