Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai, 1988-2013: krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai, 1988-2013: krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2015.
Pages:
2 d. (1534 p.)
Notes:
Archyvinius dokumentus publikacijai parengė Algimantas Katilius ir Paulius Subačius.
Contents:
1 DALIS. Pratarmė: Metodologinės pastabos — 1. Įvadas: didieji poslinkiai: 1.1. Chronologiniai slenksčiai; 1.2. Institucinė pertvarka ir teisiniai riboženkliai; 1.3. Krikščionys sekuliarioje visuomenėje; 1.4. Bažnyčia ir elitai — 2. Laisvės pradžios: 2.1. Vėlyvieji ateizmo traukuliai; 2.2. Drąsa ir neryžtingumas; 2.3. Apie didįjį įvykį — 3. Bažnyčia ir Valstybė: teisiniai santykiai: 3.1. Konkordatas - Sutartys – susitarimai; 3.2. Specialusis įstatymas; 3.3. Nuosavybė; 3.4. Tarp lygybių ir diskriminacijos — 4. Bažnyčia ir Valstybė: krikščionys politikoje: 4.1. Bažnyčia ir politinis procesas; 4.2. Antropologija ir etinės kontroversijos; 4.3. Sakralumo ir simbolių apsauga — 5. Bažnyčia - tautai ar tauta - Bažnyčiai: 5.1. Krikščionybės ir modernios tautos mezaliansas; 5.2. Tautinė krikščioniškų simbolių apropriacija; 5.3. Tautiškumas bendruomenėje; 5.4. Vakarų demonizavimo iššūkis — 6. Bažnytinės struktūros: dinamikos bruožai: 6.1. Tikintieji Lietuvoje: kiekybiniai pjūviai; 6.2. Lietuvos Vyskupų Konferencija; 6.3. Bažnytinis administravimas; 6.4. Pasauliečių organizacijos — 7. Religinis ugdymas: katechezė ir tikybos pamokos: 7.1. Istorinis kontekstas, aprėptis ir tikslai; 7.2. Tikybos pamokos; 7.3. Parapinė katechezė; 7.4. Krikščioniškos ugdymo įstaigos; 7.5. Mokymasis visą gyvenimą Bažnyčioje — 8. Sielovada: apatija ir akcija: 8.1. Evangelizacija - apaštalavimas - aptarnavimas; 8.2. Liturgija; 8.3. Įbažnytinimas ir šeima; 8.4. Proginiai metai ir kiti impulsai; 8.5. Specifinių grupių sielovada; 8.6. Kerigmos iniciatyvos ir formos; 8.7. Šventieji globėjai ir kankiniai —2 DALIS: 9. Krikščioniškoji kultūros dimensija: 9.1. Įvykiai ir tęstinė veikla; 9.2. Polemika ideologijų sankirtose; 9.3. Bažnyčia ir menas; 9.4. Bažnytiniai muziejai — 10. Karitatyvinė veikla: 10.1. Caritas; 10.2. Kitos konfesinės struktūros; 10.3. Priklausomybių prevencija ir gydymas — 11. Dvasininkija ir pašvęstasis gyvenimas: 11.1. Pašaukimų ugdymas; 11.2. Kunigų tarnystės kasdienybė; 11.3. Hierarchija; 11.4. Vienuolijos — 12. Savieji - kiti: krikščionių įvairovė: 12.1. Ekumenizmas; 12.2. Tradicinės bendrijos; 12.3. Naujosios krikščionių grupės; 12.4. Šv. Pijaus X brolija; 12.5. „Sektų" iššūkis; 12.6. Tarpreliginis dialogas — 13. Įvaizdžiai ir savivaizdžiai: 13.1. Krikščionybė sekuliarioje žiniasklaidoje; 13.2. Bažnyčios pastangos komunikuoti; 13.3. Krikščioniškoji žiniasklaida — 14. Epilogas: Bažnyčios savipratos raida: 14.1. Kanonizuotas ištesėjimas; 14.2. Žvilgsnis iš Romos; 14.3. Pesimizmas ir perspektyvizmas — Apibendrinimas — Dokumentai: Lietuvos Vyskupų Konferencija; Vilniaus arkivyskupija; Kauno arkivyskupija; Periodika — Faksimilės — Fotografijos — Dokumentų sąrašas — Iliustracijų sąrašas — Santrumpų sąrašas — Šaltiniai ir bibliografija: Archyviniai šaltiniai; Oficiali teisinė ir statistinė valstybės informacija; Institucijų, organizacijų ir neformalių iniciatyvų interneto svetainės; Tradicinė ir skaitmeninė periodika, elektroninės konferencijos, naujienlaiškiai ir tinklaraščiai; Knygos ir straipsniai; Vaizdo ir garso įrašai — Rodyklė — Summary.
Summary / Abstract:

LTMonografija „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai. 1988–2013: Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo“ (2 tomai) aprėpia pokomunistinę šalies transformaciją sąžinės laisvės įtvirtinimo ir konfesinio organizavimosi aspektu, derina kultūrologinę, sociologinę, politologinę ir religijotyrinę perspektyvas. Nagrinėjama krikščionių bendruomenių, pirmiausia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje, vidinė raida, struktūrų ir sąmoningumo pokyčiai, sąveika su kitomis visuomenės institucijomis. Aptariamas teisinis religijų statusas, jį apibrėžiančių teisės aktų susiformavimas. Svarstoma, kodėl ir kaip episkopatas rėmė didžiuosius politinius Lietuvos pasirinkimus (santvarkos pobūdį, demokratijos įgyvendinimo modelį, integraciją į ES ir NATO), savo ruožtu pabrėždamas Valstybės ir Bažnyčios atskirumą bei kišimosi į bendruomenių reikalus užkardymą. Knygose taip pat pateikiama daug informacijos apie religinį ugdymą, krikščioniškas kultūrines ir karitatyvines iniciatyvas, metropolitų kard. Audrio Juozo Bačkio ir arkivysk. Sigito Tamkevičiaus diarchijos, kard. Vincento Sladkevičiaus istorinio vaidmens interpretacija. Skelbiamas reprezentatyvus bažnytinių archyvų dokumentų, faksimilių ir istorinių fotografijų rinkinys.

ISBN:
9789986592785; 9789986592792; 9789986592808
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/580
Updated:
2025-11-23 21:12:32
Metrics:
Views: 104
Export: