Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918-1940 metais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918-1940 metais
Authors:
Publication Data:
Vilnius : Gimtasis žodis, 2014.
Pages:
252 p
Contents:
Įvadas — Istoriografijos ir šaltinių kritinė analizė — Tematinė istoriografija — Kontekstinės istoriografijos metmenys — Šaltinių klasifikacija ir vertinimas — Mirties bausmės samprata ir teisiniai aspektai — Mirties bausmės vertinimas — Teisinis mirties bausmės reglamentavimas — (Ne)sankcionuota mirties bausmė pakariant arba sušaudant 1918-1920 m. — Mirties bausmė kriminaliniams nusikaltėliams — Gyvybės atėmimas valstybingumo priešams — 1920 m. Panemunės įgulos maištas — Mirties bausmės vykdymas sušaudant 1921-1937 m. — 1921-ieji – lūžio metai — Nusistovėjusi mirties bausmės vykdymo tvarka — 1924 m. birželio 27 d. kalinių pabėgimas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo: kai kam pakeliui į mirtį — Garsiųjų keturių komunarų istorija — Sovietų Sąjungos šnipas: Ivanas XII — Mirtis kontrperversmininkams: sukilėlių ir teroristų dalia — Nesėkmingas pasikėsinimas į Ministrą Pirmininką A. Voldemarą 1929 m. — Garsieji Žemaitijos piktadariai: Petras Jockus ir jo gauja — Baisieji 1934 m. Lietuvoje: žudikas Motiejus Barzdaitis — Mirties bausmė keturiems Suvalkijos ūkininkams, arba kodėl Lietuvoje atsirado dujų kamera? — Paskutinis sušaudytasis: kariškis Liudas Pamparas — Dujų kamera Lietuvoje 1937-1940 m. — Priešistorė: (ne)lietuviškoji patirtis — Idėja virsta kūnu — Pirmoji bausmė dujų kameroje: žmogaus su plaktuku istorija — Nepasisekusios kontrabandos kaina — Ūkininkas teroristas Aleksandras Maurušaitis — Kas išžudė Briedžių šeimą? — Kalėjimo bėglio Kazio Kataržio nesėkmė — Žudikas sadistas Jonas Navickas — Buvęs policininkas-žmogžudys — Žąsų vagis Bronius Pauliukaitis — Mirties bausmė Vilniaus krašto plėšikams 1939-1940 m. — 1919-1940 m. įvykdytų sankcionuotų mirties bausmių kiekybinė analizė — Išvados — Summary — Šaltiniai ir literatūra.
Keywords:
LT
20 amžius. 1918-1940; Bausmės. Bausmių vykdymas / Penalty. Law relating to prisons; Teisės istorija / History of law; Teismai. Teismų praktika / Courts. Case-law.
Reviews:
Recenzija leidinyje Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 32, p. 192-194
Summary / Abstract:

LTMonografijos tema išties netikėta, bauginanti ir kelianti smalsumų, nes visada buvo gaubiama paslapties skraistės. Autoriai pasirinko menkai tyrinėtą sritį – mirties bausmės vykdymo ypatumus Lietuvoje 1918-1940 metais. Konkrečių politinių ir kriminalinių nusikaltimų aprašymai ir egzekucijų detalės atskleidžia tikrovišką to laikotarpio paveikslą. Darbas stebina išsamia šaltinių ir literatūros analize, teisinių ir politinių realijų išmanymu. Faktinė medžiaga tiksli, paremta istoriniais dokumentais ir gausiai iliustruota nuotraukomis.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika; Karo lauko teismas; Apygardos teismas; Atgrasymo priemonė; Mirties bausmė; Banditizmas; Antivalstybinė veikla; Vyriausias Lietuvos tribunolas; Atentatas; Republic of Lithuania; War field court; County cort; Revolting measures; Death penalty; Banditism; Anti-state activities; Highest Lithuanian Tribunal; Atentat.

ENThe death penalty is one of the oldest forms of sanctions against violent crimes. The study of the death penalty during Lithuania’s interwar years is problematic; it is fragmented, written without a full set of sources. Moreover, it lacks adequate external and internal criticisms of the sources and neglects the most problematic aspects of the subject. The main aim of this book is to examine changes of the practice of the death penalty in Lithuania in 1918-1940, analyzing only the death penalties that were carried out. In Lithuania, the death penalty was used throughout the Interwar period with brief exceptions until 15 June 1940. Two main methods of execution were used. In the first period, from 1918 to 1937, executions were carried out by hanging, but mostly by firing squads. While in the second period, from 1937 to 1940, gas chamber was employed instead. The first period could be further divided in into two stages: 1918-1920 when the means of execution were unstable and inconsistent, being carried out both by hanging and firing squad, 1921-1937 when firing squad was fully established. [...]. [From the publication]

ISBN:
9789955165293
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/57639
Updated:
2021-02-15 16:16:16
Metrics:
Views: 92    Downloads: 1
Export:
Download