Uneducated and less trustworthy. Social distance in subconscious language attitudes towards Lithuanian-Russian accent speakers
LTSociologinės apklausos rodo, kad socialinė distancija lietuvių-rusų atžvilgiu yra nedidelė arba jos nėra. (Straipsnyje vartojama sąvoka „lietuviai-rusai“ kaip įtraukesnis pavadinimas grupei, kuri dažnai vadinama „rusų etnine mažuma“, „Lietuvos rusais“ arba „rusakalbiais“.) Šis straipsnis pristato pilotinį tyrimą, atliktą keturiose Vilniaus gimnazijose su mokiniais (n=151). Tyrime naudotas nesuporuotos kaukės testas (angl. verbal guise test), siekiant ištirti moksleivių pasąmonines nuostatas trijų kalbinių atmainų atžvilgiu: lietuvių kalbos su a) Vilniaus kalbos savybėmis, b) rusišku akcentu ir su c) tyrimo dalyviams, tikėtina, mažai pažįstamu skandinavišku akcentu. Ankstesniems tyrimams liudijant, kad kalbėtojai lietuviškai su „slavišku“ akcentu dažniausiai siejami su žemo socialinio statuso profesijomis, šiuo tyrimu taip pat siekiama patikrinti, ar galima pakeisti nuostatas kalbėtojų atžvilgiu, jeigu tyrimo dalyviams pasakoma, kad kalbantieji su rusišku akcentu turi aukšto socialinio statuso profesiją. Pagrindiniai tyrimo rezultatai indikuoja, kad kalbėtojai lietuviškai su rusišku akcentu yra laikomi mažiau įdomiais, mažiau išsilavinusiais, mažiau patikimais ir vyresniais. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad rusiško akcento indeksai pagal socialinį kontekstą (keičiamas kalbėtojų profesijas) reikšmingai nekinta. Tyrimas kvestionuoja ankstesnius teiginius, kad socialinės distancijos lietuvių-rusų atžvilgiu nėra, ir rodo tolesnių tyrimų šia tema poreikį. Raktažodžiai: pasąmoninės kalbinės nuostatos, lietuviai-rusai („Lietuvos rusai“), socialinė distancija, lietuvių kalba su akcentu, nepažįstamas akcentas.
ENSociological surveys have shown that social distance towards Lithuanian-Russians (the so-called “ethnic Russian minority” in Lithuania) is rather marginal or non-existent. This paper presents a pilot study at Vilnius schools (n=151), which used the verbal guise technique to investigate subconscious language attitudes towards Lithuanian (i) with Vilnius speech traits, (ii) with a Lithuanian-Russian accent, and (iii) with a Scandinavian accent – an accent presumed unfamiliar to the study participants. Half of the participants were also informed of the speaker’s profession to assess if it can reverse their attitudes. The main findings of the study show that speakers with a Lithuanian-Russian accent are perceived as less interesting, less educated, less trustworthy, and older. These results put into question the notion of absent social distance towards Lithuanian-Russians, highlighting the need for further research on this topic. Keywords: subconscious language attitudes, Lithuanian-Russians (“ethnic Russian minority”), social dis tance, Lithuanian language with an accent, unfamiliar accent.
- Du sąmonės lygmenys, dvi geriausios kalbos, vienas standartas. Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja. Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2017. P. 111-142.
- Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita 2013 metais.. Etniškumo studijos 2013, 2, 180-191.
- Etninių mažumų ir pabėgėlių vaizdavimo tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje 2005-2017 metais. Lietuvos socialinė raida 2019, 9, Socialinių ir etninių mažumų grupių įtrauktis Lietuvoje, 46-64.
- Etninių tyrimų instituto visuomenės nuomonės tyrimų apžvalga (2005-2010 m.).. Etniškumo studijos 2010, 1/2, 121-137.
- Gimtoji kalba mokykloje: Vakarų Europos švietimo paradigmų istorija su šiandieninės Lietuvos prieskoniu. Archivum Lithuanicum 2019, 21, 233-254.
- Kalbos samprata kalbinio švietimo politikoje: Lietuvos ir Danijos lyginamoji analizė. Taikomoji kalbotyra 2017, 9, 199-229.
- Socio-ethnic segregation in the metropolitan areas of Lithuania. Sociologický časopis 2016, 52, 6, 795-819.
- Streetwise, active and cool: how do Vilnius adolescents perceive their peers’ linguistic identity. Taikomoji kalbotyra 2014, 6, 1-28.
- Vilniaus kalbos fonetinių ypatybių socialinės reikšmės: stigmatizuojamas ilginimas ir santykis su žiniasklaidos kalba. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 203 p.
- Vilnietiško balsių ilginimo socialinė reikšmė. Moksleivių pasąmoningųjų nuostatų tyrimas. Taikomoji kalbotyra 2014, 6, 1-30.
- Visuomenės nuostatos apie socialines ir etnines grupes Lietuvoje: nepakantumo ir socialinės distancijos stebėsena. Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2016. P. 109-124.
