Литовская "Morė" и ее связь с ритуалами возобновления вегетации

LTStraipsnyje lyginama Lietuvoje iki šių dienų išlikusi Užgavėnių tradicija sudeginti, paskandinti ar kitaip sunaikinti specialiai šiai šventei padarytą lėlę Morę (Katrę) su germanų ir frygų tautose egzistuojančiais analogiško tipo pavasario regeneracijos ir gamtos vegetacijos ritualais. Frygai vežime vežiodavo deivę Kibelą, gamtos globėją – jai skirtų apeiginių ritualų kompleksas susijęs su pavasario lygiadieniu. Kibela buvo žinoma dar Mažojoje Azijoje 1200 pr. m. e., kuomet čia atsikraustė frygai. Jos garbinimo tradicija iš Anatolijos išsiplėtė į Vakarus – pirmiausia įsitvirtino helėniškame pasaulyje, vėliau – romėnų tradicijoje (lotynų Cybele). Kibelę, kaip ir Morę, vežiojo vežime, kurį lydėjo frygai, galai su ginklais ir muzikos instrumentais, taip pat šokanti ir šėlstanti minia, kuri asocijuojasi su Morės triukšminga persirengėlių palyda. Archainiai frygų lygiadienio ritualai, kaip ir lietuvių Užgavėnės, susiję su vaisingumo ir vegetacijos dievybės mirtimi ir prisikėlimu, šviesos pergale prieš tamsą. Lietuvių Morę ir jos simbolines funkcijas pačia bendriausia reikšme primena germanų tautų garbinta ir vežime vežiota Motina–Žemė Nertus. Neaišku, kokiu metų laiku buvo atliekamos germanų Nertus apeigos. Galimos sąsajos su More ir Kibela slypi vardo Nerthus etimologijoje, kuris keltų kalboje reiškia „galią“ ir tyrėjų aiškinamas gamtos prabudimo galiomis pavasarį. Frygų ir germanų ritualų finalas – dievybes simbolizuojančių pavidalų panardinimas į vandenį, regimas ir lietuvių Užgavėnių šventės pabaigoje, kuomet po kaimą vežiotą Morę vidurnaktį paskandindavo arba sudegindavo.Reikšminiai žodžiai: Etnologija; Lietuvių Morė; Lietuvių folkloras; Regionų kultūra; Ritualas; Užgavėnės; Vegetacija; Ethnology; Lithuanian Morė; Lithuanian folklore; Mardi Gras; Regional culture; Ritual; Vegetation.

ENIn the article, the tradition of Užgavėnės, which remained in Lithuania until today, to burn, to drown or in a different way destroy special doll – Morė (Katrė) – doing analogic Spring regeneration and nature vegetation rituals, which existed in German and Phrygian tribes, are compared. Phrygians carried goddess Cybele, the protector of nature, in a carriage – the ceremonial rituals for her are related with the equinox of spring. Cybele was known in Anatolia in 1200 BC, when Phrygians moved there. The tradition of her worship expanded from Anatolia to the West – firstly, it entrenched in Hellenic World, later – in Roman tradition (Latin Cybele). Cybele, as Morė, was carried in a carriage, which was led by Phrygians and Gauls with weapons, music instruments and a dancing crowd, which associates with the loud dressed escort of Morė. The archaic rituals of Phrygian equinox, as Lithuanian Užgavėnės, are related with the death and the resurrection of fertility and vegetation deity, victory of light against darkness. Lithuanian Morė and her symbolic functions, in the most general sense, are reminded by Mother Earth Nerthus, who were worshiped by German tribes and carried in a carriage. It is unknown, in what season of the year German Nerthus rituals took place. The possible relations between Morė and Cybele are hidden in etymology of Nertus name, which in Celtic language means "power" and is explained by researchers, being the powers of nature, awakening in Spring. The final of Phrygian and German rituals – the form's, which symbolises deities, the immersion in water, which was watched also in the end of Lithuanian Užgavėnės celebration, when Morė, carried in a carriage, was drowned or burned.

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla / Matas Pretorijus ; [sudarė Ingė Lukšaitė ; parengė Ingė Lukšaitė, Vilija Gerulaitienė ; vertė Vilija Gerulaitienė (iš vokiečių kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į vokiečų), Eugenija Ulčinaitė (iš lotynų kalbos į lietuvių)]. Vilnius : Pradai, 1999-[2019]. 5 t. (9 kn.) (737, 881, 912, 801, 935 p.).
• Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
• К исследованию балто-славянской демонологии / Марина Валенцова. Res humanitariae. 2016, t. 20, p. 70-88.