Karinio kontrmobilumo priemonės šiuolaikinėje karyboje

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Karinio kontrmobilumo priemonės šiuolaikinėje karyboje
In the Journal:
Mūsų žinynas, 2025, 40, 1, 85-98
Summary / Abstract:

LTKontrmobilumo tema plačiai aptariama dabartiniame politikos ir visuomenės diskurse. Prieš Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą 2022 m. ši tema daugiausia buvo plėtojama kaip Šaltojo karo istorijos potemė. Inžineriniai statiniai pagrindiniuose karinio mobilumo koridoriuose skirti, esant poreikiui, priešo judėjimui stabdyti, tiltai paruošti taip, kad juos būtų galima greitai sunaikinti, netgi pakeisti melioracijos griovių įrengimo planai. Visa tai iš istorijos puslapių grįžo kaip dabartinės aktualijos ir tapo svarbiais taktiniais ir strateginiais klausimais. Kodėl dabar tai tapo aktualu ir karo inžinieriams tenka grįžti daugiau nei 30 metų į praeitį ieškoti atsakymų? Atsakymas į šį klausimą ir elementarus, ir sudėtingas. Šaltojo karo metais Rytų ir Vakarų blokai rengėsi didelio masto karinėms operacijoms (angl. Large Scale Combat Operations – LSCO), kurių metu kontrmobilumui tektų reikšmingas vaidmuo – per puolamąsias operacijas riboti priešo manevro laisvę. Abi pusės, ypač Vakarų blokas, kurio tikslas buvo gynyba, o ne puolimas, skyrė didelius pajėgumus kliūtims įrengti taip, kad priešiškoms pajėgoms prireiktų specifinių resursų joms įveikti. Tiltui per upę sunaikinti (pageidautina bent 20 m ilgio) reikalingi kariniai pontonai arba keltai, o jie yra jautrūs taikiniai (angl. Soft Skin Targets). Norint pašalinti šalikelėje įrengtą medžių užtvarą (angl. Abatis), reikalingi karo inžinieriai ir mašinos su specialia įranga medžiams nustumti. Melioracijos griovius įrengiant kaip prieštankinius griovius reikalingos tiltatiesės laikiniems taktiniams tiltams įrengti. Visomis kliūtimis siekiama tam tikro efekto ir visos jos gali būti įveikiamos, bet tam reikalingi resursai ir pajėgumai.Siekiant bent šiek tiek pristatyti plačią kontrmobilumo temą, ji straipsnyje išskaidyta į tris potemes: „Doktrina“, „Istoriniai pavyzdžiai“ ir „Kontrmobilumo priemonių įgyvendinimas šalyje“. Doktrinos apžvalga leis suprasti, kaip klasifikuojamos kliūtys ir kokių kariuomenės pajėgumų ar resursų reikia siekiant įvykdyti iškeltas kontrmobilumo užduotis. Nagrinėjant istorinius pavyzdžius, kritiškai vertinamas kliūčių efektyvumas ir esminės gynybos planų klaidos. Lietuvos Respublikos užsibrėžtų tikslų aptarimas padės susidaryti bendrą vaizdą, kurį visuomenei pristato tiek kariuomenės atstovai, tiek politikai. [p. 85-86].

DOI:
10.47459/mz.2025.40.1.6
ISSN:
2783-7963
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/56998
Updated:
2026-10-18 14:00:43
Metrics:
Views: 5
Export: