Iš etnonimų istorijos
LTStraipsnis skirtas semantinio lauko „asmenų pavadinimai pagal tautybę“ etnonimų grupei, atrinktai iš senųjų (XVI-XVIII a.) lietuviškų raštų. Aptariama etnonimų kilmė, aplietuvinimas ir išlikimas bendrinėje kalboje. Turinio atžvilgiu aptariamieji etnonimai yra lietuviams artimesnių Europos tautų pavadinimai. Pagal kilmę etnonimai (išskyrus pačių lietuvių savivardį) yra lietuvių kalbos skolintinės leksikos dalis. Etnonimai nevienodos kilmės: baltiški (lietuvis, latvis, prūsas), skoliniai iš sen. rus. (lenkas, vengras), iš vokiečių (liet. vokietis, lat. vācietis), naujesnieji gauti per kalbas tarpininkes. Didžioji senųjų etnonimų dalis išlaikyta dabartinėje lietuvių kalboje. Kai kurie senieji skolintiniai etnonimai tapo archaizmais ir dabar pakeisti naujesniais (unguras – vengras, pinas – suomis, Šatas – škotas). Tradicinis senųjų etnonimų inventorius nuolat pasipildo naujais etnonimais. Tai lemia Lietuvos ekonominiai ir kultūriniai santykiai su Europos ir pasaulio tautomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnonimas; Kilmė; Leksika; Lietuvinimas; Senieji raštai; Senoji lietuvių raštija; Skolintinė leksika; Borrowed vocabulary; Ethnonym; Lexis; Lithuanisation; Old Lithuanian writings; Origin; The old Lithuanian writings.
ENThis paper deals with a group of ethnonyms in the semantic field of the names of nationalities, taken from old Lithuanian writings (16-18th centuries). It discusses the origin of ethnonyms, their Lithuanisation and survival in the standard language. In respect of content, the ethnonyms discussed are names of European nationalities. According to origin, ethnonyms (except for the name of Lithuanians themselves) are part of the borrowed vocabulary of the Lithuanian language. The origin of ethnonyms differs: they are Baltic (lietuvis (Lithuanian), latvis (Latvian), prūsas (Prussian)), borrowings from the Old Slavonic (lenkas (Pole)), German language (Lith. vokietis, Lat. vācietis) or newer ethnonyms which came through intermediary languages. The majority of old ethnonyms have survived into modern Lithuanian. Some old borrowed ethnonyms became archaisms and were substituted with newer names (unguras - vengras (Hungarian), pinas - suomis (Finn), Šatas - škotas (Scot)). The traditional inventory of old ethnonyms is constantly being complemented with new ethnonyms. This is a reflection of economic and cultural relations between Lithuania and other European and world nations. [From the publication]
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
- Some aspects of the Lithuanian-Swedish historical relations (until the beginning of the 17th century) / Raimonda Ragauskienė. Scando-slavica. 2022, vol. 68, no 2, p. 332-347.
- XVI-XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas : (apie 10 000 žodžių) / Jonas Palionis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 572 p.
