"Sukti", "vyti", "vynioti" ir jų vedinių sinonimija ir polisemija gyvojoje kalboje, norminimo ir terminizacijos bandymai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Sukti", "vyti", "vynioti" ir jų vedinių sinonimija ir polisemija gyvojoje kalboje, norminimo ir terminizacijos bandymai
Alternative Title:
Synonymy and polysemy of "sukti", "vyti", "vynioti", their derivatives in the living language and attempts at their normalization and terminologization
In the Journal:
Terminologija. 2006, 13, p. 48-61
Keywords:
LT
Bendrinė kalba. Kalbos norminimas / Standard language. Language standartization; Sinonimai / Synonyms; Terminija / Terminology; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word.
Summary / Abstract:

LTGyvojoje kalboje (tarmėse) žodžiams „sukti-riesti“, „sukti-vyti“, „vyti-vynioti“ būdinga sinonimija ir polisemija „Lietuvių kalbos žodyne“ (LKŽ) sutvarkyta ne pavyzdingiausiai. Jų vedinių semantinės kolizijos dar didesnės. Tarptarminėje erdvėje visa tai įmanoma. Tačiau bendrinės kalbos akivaizdoje atsiveria prieštaros – ir kaip nepašalintos dviprasmybės, ir kaip per menkas distinktyvumas, ir kaip nepakankamas sistemingumas, o visus šiuos trūkumus dar pagausina be reikiamos atodairos įvairiu laiku daryti vediniai. Norminamasis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (DŽ) čia irgi nepasirodo pagalbus. Terminizuojant juos ir kuriant naujadarus būtina laikytis terminų besinonimiškumo ir vienareikšmiškumo, taip pat sistemiškumo. Terminologinei analizei šiuo atveju būtinos apibrėžtys. Nesunku įžvelgti minėtų sinonimų atskyrimo bendrą kryptį: sukti – „siūlą, virvę, lyną ir pan. darant versti deformuojantis judėti apie išilginę ašį, suteikti sukrumą“; vyti – „siūlą, virvę, lyną, laidą ir pan. suvaryti į ritę, ant ašies ir pan.“; vynioti – „dviejų matmenų daiktą riesti apie menamą ašį į ritinį arba ant veleno į rietimą“. Be to, reikalinga dar viena reikšmė: „iš kelių gijų padaryti sudėtinį siūlą arba iš kelių šakų – virvę“. Šios reikšmės (ypač virvės darymo) raiška, gana įvairi ir tarmėse, ir bendrinėje ne specialiojoje kalboje, terminijoje sistemiška gali būti tik „sukti“ (o gyvosios kalbos virvės „vija“ ir „apvija“ čia keičiama irgi gyvosios kalbos žodžiu „šaka“).Elektrotechnikos nesisteminis „apvijos vyniojimas“ būtinai keistinas „apvijos vijimu“. Nuomonė, kad „vijimas“ čia suponuotų neleistiną laido susisukimą visai nepagrįsta: susisuks ar ne – priklauso nuo veiksmo ir jo tikslaus atlikimo, o ne nuo žodžio „vijimas“, bet ir jį jau reikia suprasti kaip terminizuotą – elektrotechninį, o ne virvinį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvoji kalba; Kalbos norminimas; Naujadarai; Norminimas ir terminologizacija; Polisemija; Sinonimija; Terminai; Terminizacija; Terminologija; Terminologinė analizė; Terminų sinonimija ir polisemija; Creating terms; Derivatives; Language standardization; Living language; Normalization and terminologization; Polysemy; Synonymy; Synonymy and polysemy of terms; Terminological analysis; Terminology; Terms.

ENSynonymy and polysemy are characteristic features of the living language words (dialectisms) "sukti - riesti", "sukti - vyti", "vyti - vynioti" both in common language and in dialects and in the Lithuanian Language Dictionary (LKŽ) it is not arranged properly. Semantic collisions of their derivatives are even greater. In dialects such a situation is possible. Common language faces contradictions in the forms of uneliminated ambiguity, poor distinctiveness and insufficient systematicality. All these shortcomings are compounded by inappropriate derivatives created during various periods. The normative Dictionary of Modern Lithuanian (DŽ) is no help in this case. When such words are being terminologized and neologisms are being created it is necessary to take into account non-synonymy, monosemy and systematicality of terms (this is slightly less important in the case of neologisms). Definitions are essential for terminological analysis. It is quite simple to view the direction in which earlier mentioned synonyms separate: sukti (spin, wind) - "to make move while deforming around longitudinal axis when making a thread, string, rope, cable, etc."; vyti (coil, reel, wind) - "to reel up or whip or role around the axis a thread, string, rope, cable, lead, wire, etc."; vynioti (wind, roll, wrap, twine) - "to bend a two-dimensional thing around the imaginary axis or to wind it on a roll"; In addition, one more meaning is necessary - "to make a compound thread or a rope from several threads". Expression of this meaning (especially of rope making), which varies both in dialects and in common, but not special language, could be systematic only in the case of "sukti".Dialectisms "vija" and "apvija" (of the rope) are replaced by "šaka". Non-systematic term of electrical engineering "apvijos vyniojimas" (coiling of a winding) ought to be replaced by "apvijos vijimas". The opinion that "vijimas" would presuppose impermissible susisukimas (twine) of a wire is groundless: if a wire coils it depends not on the word "vijimas", but on the operation and its precise execution. [From the publication]

ISSN:
1392-267X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/56409
Updated:
2018-12-17 11:57:06
Metrics:
Views: 70    Downloads: 2
Export: