LTStraipsnyje apžvelgiama pirmojo Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus Vytauto Soblio (1903-1968) raštų kalba. Siekiant atskleisti V. Soblio kalbos ypatybes taikomi aprašomasis ir gretinamasis metodai. Kadangi XX a. pradžioje vyko norminamieji lietuvių kalbos darbai, V. Soblio veikaluose esama, mūsų akimis žiūrint, nepriimtinų dalykų - pasitaiko jau tuo metu daugelio žymių kalbininkų (Jono Jablonskio, Kazimiero Būgos ir kt.) taisytinais laikytų leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir sintaksės atvejų. V. Soblio raštuose pastebimi rašybos netolygumai rodo dar nevisiškai nusistovėjusią to meto rašybą, ypač nelietuviškos kilmės žodžių. V. Soblys labai mėgo vartoti tarptautinius terminus, tačiau nevengė ir lietuviškų. Visuose rektoriaus straipsniuose jaučiama gimtosios pietinių žemaičių tarmės įtaka.