Šiauliai Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo procese

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiauliai Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo procese
Alternative Title:
Šiauliai in the process of restoration of Lithuanian independence
In the Journal:
Acta humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2014, t. 19, p. 159-173. Regionas: istorija, kultūra, kalba
Keywords:
LT
Bernardas Gytis Padegimas; Lietuvos persitvarkymo sąjūdis; Mindaugas Stakvilevičius; Romualdas Ozolas; Sąjūdis; Sąjūdžio Seimas; Sąjūdžio Seimo Taryba; Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas; Tautinis sąjūdis; Šiauliai.
EN
Bernardas Gytis Padegimas; Constitutive Congress of Sąjūdis; Foundationary Congress ofSajudis; Governing Body Council; Governing Body Council of Sąjūdis; Governing Body of Sąjūdis; Lithuanian National Revival; Mindaugas Stakvilevičius; Reform Movement of Lithuania; Romualdas Ozolas; Sąjudis; Sąjūdis; Šiauliai.
Summary / Abstract:

LTTautinio atgimimo sąjūdžio sėkmė didžiąja dalimi priklausė nuo įvykių tėkmės centre. Tik nedidelė dalis periferijos atstovų pateko į taip vadinamus Sąjūdžio „bendruosius organus“ (suvažiavimą, Seimą, Seimo tarybą, Sąjūdžio iždo komisiją) ir galėjo tiesiogiai prisidėti prie bendrų sprendimų priėmimo bei jų praktinės realizacijos. Tačiau negalima nuvertinti sąjūdininkų veiklos vietose, nes būtent ten organizavosi pagrindinė laisvės šalininkų dalis. LPS centrinėse struktūrose dominavo Kauno bei Vilniaus sąjūdininkai, o kitų respublikos vietovių atstovams atiteko daugiau statistų vaidmuo. Tokios atstovavimo proporcijos sudarė palankias sąlygas trinčiai dėl politinės įtakos tarp vilniečių bei kauniečių. SSRS liaudies deputato mandatas dar labiau sustiprino M. Stakvilevičiaus pozicijas tiek mieste, tiek respublikoje. Nuo tada jis tapo bene įtakingiausiu miesto politiku per visą Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpį. Šiauliečiai Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje taip ir neįgijo didesnio politinio svorio. Jie tarsi paskendo visų Atkuriamoje Seimo narių masėje. Matyt, todėl V. Kačinskas ir D. Morkūnas pakankamai greitai baigė politiko karjerą. Kiek ilgiau šioje srityje dirbo A. Sėjūnas bei M. Stakvilevičius. Tačiau jie taip ir netapo karjeros siekiančiais partiniais biurokratais. Visai kito kalibro politikais reikėtų laikyti K. Lapinską bei R. Ozolą. Jie daug prisidėjo prie Nepriklausomos valstybės juridinių pamatų formavimo. Kita vertus, dėl didelio užimtumo valstybės reikalais kentėjo santykiai su vietos rinkėjais. Nors galima pažymėti R. Ozolo pastangas, sprendžiant kai kurias lokalias problemas. [Iš leidinio]

ENThe success of the National Revival Movement (the Sąjūdis) largely depended on the unfolding of events in the Centre. Only a small part of the provincial representatives became involved in the so-called "common bodies" of the Sąjūdis (such as the Assembly, the Governing Body, the Governing Body Council, and the Treasury Commission) and could direetly eontribute to the adoption of the common decisions and their practical implementations. However, one should not underestimate the activities of Sąjūdis members on the periphery of the republic, because in these places the largest part of Lithuanian freedom activists was organized. The centrai structures of the Sąjūdis were dominated by members from Vilnius and Kaunas, while those from the other locations had to be satisfied with insignificant roles. Such proportions of representatives created favourable conditions for the power struggles between the Kaunas and Vilnius members of the Sąjūdis. The mandate of a Soviet people's deputy further strengthened the position of Mindaugas Stakvilevičius both in the city and in the republic. Since then he became arguably the most influential politician during the whole period of the Second Lithuanian Republic. However, the representatives of Šiauliai never gained any significant influence in the Parliament of the Lithuanian Republic. They were almost dissolved in the mass of members of the restoratory Parliament. That may be the reason why V. Kačinskas and D. Morkūnas quit their careers in politics so early. A. Sejunas and M. Stakvilevičius stayed in politics a little bit longer. However, even they did not become career-seeking political bureaucrats. K. Lapinskas and R. Ozolas were politicians of a totally different caliber. They made a significant contribution towards the creation of judiciary foundations of the independent country.On the other hand, due to their intensive involvement with the statė affairs they could not devote sufficient attention to the local voters. Still, one can point out some successes ofR. Ozolas in the solution ofcertain local problems. [From the publication]

ISSN:
1822-7309; 2424-3388
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/55303
Updated:
2020-10-23 16:34:05
Metrics:
Views: 85    Downloads: 4
Export: