Jano Karlovičiaus susirašinėjimas su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais, bendradarbiavimas su kultūros ir mokslo draugijomis

LTSusirašinėjimas su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais daugiausiai buvo orientuotas į lituanistinės medžiagos rinkimą, lietuvybės sklaidą, jos išsaugojimą. Taip J. Karlovičius gavo žinių apie lietuvių tarmes, liuberišką kalbą. Ryškiausia asmenybė, su kuria susirašinėjo J. Karlovičius, buvo Stanislovas Raila. Jo dėka buvo akcentuojamas lietuviškumas, aptariama daug įvairių klausimų – pradedant leidyba, tarmėmis ir baigiant etimologijomis, lietuvių kalbos, lietuviškumo išsaugojimu. Aptartieji laiškai – puiki dokumentinė medžiaga ne tik kalbininkams, bet ir istorikams, galinti patikslinti reikiamus XIX a. Lietuvos istorijos faktus. Straipsnyje stengtasi naujai perteikti J. Karlovičiaus susirašinėjimą būtent su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais, pažvelgti į šio proceso vertę lituanistikai, tarmėtyrai, taip pat į tai, kaip lietuviai dalijosi informacija, todėl tyrimo medžiaga aktuali autentiškumu, didžiąja dalimi ir moksliniu pagrįstumu (1). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: J. Karlovičius dialektologas; Lietuvių tarmės; J. Karlovičius visuomenininkas; Liaudies etimologijos; J. Karlovich; Dialectology expert; Lithuanian dialects; Public-spirited person; National etymologies.

ENCorrespondence with Lithuanian cultural and scientific representatives was mostly oriented towards the collection of folklore and dialectic facts about the Lithuanian language that was perceived as a dying language at that time. People provided Jan Karlovich with relevant publications, assistance and knowledge on the Lithuanian dialects and vagabond language. The most outstanding personality corresponded by Jan Karlovich was Stanislovas Raila; a lof of assistance was rendered by Mečislovas Davainis-Silvestraitis. He emphasised the Lithuanianism and analysed a number of issues ranging from publishing and dialects to etymologies and preservation of the Lithuanian language and Lithuanianism. The correspondence provided linguistics with excessive valuable linguistic and dialectic material. J. Karlovich received information from people and used to visit Lithuania himself to collect varying linguistic material such as dialectic and folklore facts and took care of the survival of the language by participating in the activities of linguistic associations. The discussed letters represent excellent documentary material not only for linguists but also for historians as it may specify relevant facts of the 19th century history of Lithuania. [From the publication]

• Jano Karlovičiaus indėlis į dialektologijos tyrimus. "Lenkų tarmių žodynas" - lūžio žodynas / Halina Karaś. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 67, p. 78-100.
• Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
• Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis "Liuberiszka arba senų ubagų kalba" (1892) / Janina Švambarytė-Valužienė. Baltu filoloģija. 2011, t. 20, nr. 2, p. 53-65.