Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis "Liuberiszka arba senų ubagų kalba" (1892)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis "Liuberiszka arba senų ubagų kalba" (1892)
Alternative Title:
Matas Slančiauskas' manuscript vocabulary "Liuberiszka arba senų ubagų kalba" (1892)
In the Journal:
Baltu filoloģija. 2011, t. 20, nr. 2, p. 53-65
Keywords:
LT
Dialektologija; Dirbtinė kalba; Elgetų kalba; Lietuvių kalbos istorija; Matas Slančiauskas; Rankraštinis žodynas; Vakarų aukštaičių patarmė; Žodžių daryba.
EN
Artificial language; Dialectology; History of the Lithuanian language; Language of beggers; Manuscript vocabulary; Matas Slančiauskas; Subdialect of the Western Aukštaitian; Word derivation.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pirmą kartą pristatomas ir aptariamas XVIII a. pabaigos – XIX a. rašytinis žodynėlis „Liuberiszka arba senų ubagų kalba. (Uzraszineta nu ubagų: Felikso Juciaus isz miestelio Lukes ir Antano Barauskio isz Szauliu miesto.) 1892 meta M. J. Slanczauskas“, sudarytas iš dviejų dalių: „Liuberiškai – lietuviško žodynėlio“ (212 žodžių) ir „Susišnekėjimų liuberiškai“ (15 sakinių). Apžvalga leidžia daryti tam tikras įžvalgas apie ubagų kalbą: žodynėlyje vyrauja nominatyvinės ir nurodomosios kalbos dalys, kuriomis įvardijama ubagų apranga, valgis, gyvenimo ir kalbėjimo būdas ir pan. Ubagų kalbos leksika sudaryta pagal lietuvių kalbai būdingus žodžių darybos būdus: sufiksaciją, prefiksaciją, žodžių perkeltinės reikšmės plėtimą (semantizaciją). Kurtinė, kokia ir yra ubagų kalba, remiasi ir kitų – lotynų, lenkų, rusų, latvių – kalbų leksika, bet ji adaptuojama, taikomi lietuvių kalbai būdingi žodžių darybos būdai. Pasikalbėjimų dalyje vyrauja vientisiniai neišplėstiniai ir išplėstiniai, pilnieji ir nepilnieji konstatuojamieji (retai – klausiamasis ir šaukiamasis) sakiniai. Žodynėlyje atspindima vakarų aukštaičių šiauliškių patarmė, kuria Slančiauskas pateikia žodžių paaiškinimus ir kuri rodo Slančiauską vadovavusis fonetinės rašybos principais. Ubagų kalbos detalesnė specifika turėtų išryškėti ne tik išsamiau patyrinėjus „Liuberiszka arba senų ubagų kalba“ rankraštį, bet ir jį publikavus, kuomet bus sudarytos sąlygos jį analizuoti ne tik kalbos istorikams, etimologams, dialektologams, bet ir kurtinių kalbų specialistams, tiriantiems kalbos sudarymo būdus ir jų funkcionavimą.

ISSN:
1691-0036
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52588
Updated:
2021-03-01 09:12:14
Metrics:
Views: 8    Downloads: 1
Export: