Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose
LTKaro architektūrai, kaip fenomenui skiriama vis daugiau dėmesio Lietuvoje, o ji pati kelia vis didesnį visuomenės ir profesionalų susidomėjimą, ką liudija ir pastaruoju metu populiarus juodojo paveldo terminas. Urbanistinis jos matmuo nei istoriniame, nei dabarties kontekste nėra plačiai nagrinėtas, nebent keliuose užsienio darbuose. Šio informacijos ir tyrimų stygiaus likvidavimo pradžiai ir skiriama ši knyga, susitelkianti ties mažiau visuomenės ir menotyrininkų dėmesio susilaukiančia, bet didžiausią poveikį miestui dariusia moderniąja karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Pirmojoje knygos dalyje apžvelgiama karo architektūros objektų raida bei poveikis urbanistinėms struktūroms. Antrojoje, žvelgiant į tiriamus objektus kaip unikalų pagrindą įsivaizduojamoms ir dar neįsivaizduojamoms miestiečių veikloms, siekiama įvertinti jų meta-funkcinį potencialą.Reikšminiai žodžiai: Karo architektūra; Paveldas; Lithuania; War Architecture; Heritage.
ENIn Lithuania war architecture treated as the phenomenon receives more and more attention, and the architecture itself is raising the increasing interest of the public and professionals (as evidenced by the recently popular term of Black Heritage). Its urbanistic dimension is not widely discussed in either the historical or contemporary context, except for several foreign works. This book is intended for the beginning of elimination of lack in information and research focusing on the modern war architecture, which, even though had the biggest influence on Lithuanian cities and villages from the XVI century to the beginning of the Second World War, receives less attention from the society and art critics. The first part of the book overviews the development of military architectural objects and their impact on urban structures. In the second part of the book, looking at the examined objects as a unique basis for imaginary and yet unimaginable activities of citizens, the aim is to assess their meta-functional potential.
