Urgent education problems of Klaipėda region in the 1st half of 20th century

LTXV-XV I a. vakarinių lietuvių, prūsų ir atvykusių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės žmonių pagrindu vokiečių administruojamoje teritorijoje (Kryžiuočių ordinas, nuo 1525 m. Prūsijos hercogija) susiformavo kompaktiškai gyvenančių žmonių kalba (tarmė), papročiai, tradicijos, gyvenimo būdas, kurių pagrindu gyventojai vadinti lietuvninkais, o jų gyvenama teritorija – Mažoji Lietuva. Po I-ojo Pasaulinio karo šios teritorijos šiaurinė dalis atiteko Lietuvos Respublikai (1923) ir ji dažniau imta vadinti Klaipėdos kraštu. Šiame krašte per septynis šimtmečius atvyko kolonistų vokiečių, užaugo naujos jų kartos, asimiliavosi vietiniai gyventojai lietuvninkai. Dėl šių sudėtingų procesų XX a. I pusėje Lietuvos Respublikai ėmus administruoti Klaipėdos kraštą autonomijos pagrindais iškilo daugybė problemų ir viena iš jų – švietimo ugdymo: vokiečių dominavimas Direktorijoje, mokyklose, mokytojų rengime; politinis priešiškumas; žmonių diferenciacija kalbiniu, tautiniu ir ideologiniu požiūriais. Lietuvos Respublikos valdžia dėjo pastangas stiprindama švietimo pozicijas, kad mažėtų įtampa autonominiame Klaipėdos krašte, įkurta Klaipėdos krašto mokyklų bendrija, kuri kūrė privačias mokyklas, rūpinosi jų priežiūra, lietuvių kalbos, istorijos puoselėjimu. Lietuviškose mokyklose besimokančiųjų išaugo nuo 3 % iki 42,2 %. Švietimo problemas spręsti trukdė vokiečių mokytojų priešiškas nusistatymas, Vokietijos spaudimas Lietuvos vyriausybei, nacionalistinių ideologijų plitimas. II pasaulinis karas savotiškai išsprendė problemas: neliko vokiečių, memelenderių ir didelės dalies lietuvninkų. Šiandien Klaipėda tapo Mažosios Lietuvos kultūros ir tradicijų puoselėtoja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdiškiai; Klaipėdos krašto mokyklų draugija; Lietuvninkai; Vokiečiai; Švietimas; Education; Germans; Klaipeda Region Schools Society; Klaipėda's district schools society; Lithuanians; Memellandern; Prussian Lithuanians.