Renatūralizacijos pokyčiai Lietuvos kraštovaizdyje 1995-2010 metais

LT1990 m. pradėta labiau domėtis kraštovaizdžiu ir jo komponentų tyrimais, tad buvo atkreiptas dėmesys ir į savaiminio ataugimo, kitaip sakant – savaiminio miškėjimo procesus. Išsamių renatūralizacijos kitimo tyrimų nebuvo atlikta, tad šio darbo pagrindinis tikslas – prisidėti prie kraštovaizdžio tyrimų Lietuvoje. Analizuota per pastaruosius 15 metų (1995-2010 m.) įvykę šalies kraštovaizdžio renatūralizacijos pokyčiai. Naudojantis originalia metodika išskirtuose 90 kraštovaizdžio monitoringų etalonų įvairaus tipo kraštovaizdžiuose trimis skirtingais laikotarpiais buvo tiriami renatūralizacijos pokyčiai. Nustatyta renatūralizacijos proceso klasifikacija, jos formos bei stadijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apleista Žemė; Kraštovaizdžio Tipai; Lietuvos kraštovaizdžio tipai; Natūralizacija; Renatūralizacijos pokyčiai; Savaiminis miškėjimas; Žemės apleidimas; Abandoned lands; Naturalization; Renaturalization changes; Spontaneous Forestation; Spontaneous forestation, types of landscape in Lithuania; Types Of Landscape.

ENLandscape is a constantly changing system which changes with time, this is why the research of landscape changes is essential not only for geographers but also for other scientists. As in 1990s the interest in landscape and its components increased, attention was drawn to self-growth or as it may be called – self foresting processes. As no detailed research in spontaneous forestation was made, the purpose of this work is to contribute to the landscape research for the last 15 years (1995-2010) of the changes made by spontaneous forestation in Lithuanian landscape. For this purpose, there were three main objectives such as spontaneous forestation changes in different types of landscape, presentation of self-regrowth classification system and as accurate as possible, the spontaneous forestation forecasts. Using an original method of aerial photographs at a scale 1:3 000 in the exceptional 90 landscape monitoring benchmark in different landscape types the investigation was focused on three different dates, firstly, 1995-1999, then 2005-2006 and 2009-2010. The results of the cartographic and statistical analysis revealed that the biggest change happened in 1995-1999 and 2005-2006; the breaking point is considered to be the admission into the European Union. At that period the selfspontaneous forestation processes grew up, however, the research revealed that from 2006 till 2010 in the coastal sea area the changes decreased. According to the data collected, the need of these investigations in Lithuania is essential. [From the publication]

• Agrarinės žemėnaudos transformacijos XX a. sudėtingų ūkinių sąlygų teritorijose / Gintaras Ribokas, Jonas Milius. Geografija. 2001, t. 37, Nr. 2, p. 65-72.
• Gamta mieste: tyrimų problematika / Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė. Miestų želdynų formavimas 2016, Nr. 1 (13), p. 99-111.
• Geografiniai žemėnaudos kaitos tyrimai Lietuvoje: raida, kryptys, perspektyvos / Darijus Veteikis, Eglė Piškinaitė. Geologija. Geografija. 2019, t. 5, nr. 1, p. 14-29.
• Kraštovaizdžio mistifikacijos problema ir kraštotvarka / Paulius Kavaliauskas. Geografija. 2000, t. 36, Nr. 1, p. 84-89.
• Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio ištakos / Filomena Kavaliutė. Geografijos metraštis 2000, t. 33, p. 20-28.
• Mažiau palankių ūkininkauti teritorijų žemėnaudos konversijos ypatybės / Gintaras Ribokas, Vytautas Rukas. Geografijos metraštis 2006, 39(1), p. 60-68.
• Optimalaus kraštovaizdžio sampratos problema / Ričardas Skorupskas. Geografija. 2001, t. 37, Nr. 2, p. 58-64.
• Žemėnaudos struktūros kaita šiaurės rytų Lietuvoje atkūrus valstybingumą / Gintaras Ribokas, Jonas Milius. Geografijos metraštis 2008, 40(2), p. 38-49.