Kvapai lietuvių kaimo buityje ir kultūroje: XX a. 3-iasis dešimtmetis - XX a. pabaiga

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kvapai lietuvių kaimo buityje ir kultūroje: XX a. 3-iasis dešimtmetis - XX a. pabaiga
Alternative Title:
Perfumes in rural life and culture of Lithuania at the beginning-end of the 20th century
In the Journal:
Acta humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2013, t. 17, p. 216-230. Kvapas kultūroje
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Higiena; Kvapai; Kvapnieji žolynai; Kvepinimasis; Naminiai kvepalai; Parfumerija
EN
Domestic perfumes; Home-made perfumes; Hygiene; Perfumery; Perfumes; Perfuming oneself fragrant grasses
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis etnografiniais lauko tyrimais ir etnologų, parfumerijos tyrinėtojų darbais, periodinės spaudos straipsniais, nagrinėjami XX a. pirmaisiais dešimtmečiais valstiečių buityje buvę kvapai ir bandoma išsiaiškinti, kaip nuo būdų panaikinti nepageidaujamus kvapus buvo pereita prie kvepinimosi. Todėl straipsnyje išskiriami du pagrindiniai klausimai: pirmas, kaip buvo naikinami nepageidaujami kvapai, ir antras – kvepinimasis. Lauko tyrimai rodo, kad kvapų naikinimas prisidėjo prie blogų kvapų patalpose mažinimo per gyventojų buities sąlygų gerinimą. Svarbi sąlyga nepageidaujamiems kvapams naikinti buvo kūno ir drabužių švaros palaikymas. Iki XX a. vidurio įvairios asmeninės higienos formos kaime plito palaipsniui, tačiau tai buvo svarbiausia nepageidaujamų kvapų naikinimo priemonė. Kvepinimesi išskiriami kvapnių žolynų ir dirbtinių kvapų naudojimas. Liaudiškais kvapniais žolynais grįstas drabužių kvepinimas neturėjo sisteminio ir visuotinio pobūdžio. Po I pasaulinio karo atsiranda naminių kvepalų gaminimas, o XX a. 4-ajame dešimtmetyje prasideda pirktinių kvapų vartojimas. Pamažu atsiranda tikslinis drabužių bei kūno kvepinimas ir pradedant XX a. 6-uoju dešimtmečiu įvairūs kvapai tampa kultūriniu reiškiniu, demografine žmonių įvaizdžio dalimi kasdienybėje. Tačiau dėl darbo kaime specifikos kvapai išsaugo socialinio ženklo pobūdį ir tik pradedant XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais galima kalbėti apie socialiai orientuotos kvepinimosi kultūros formavimąsi kaime. [Iš leidinio]

ENPaper draws on ethnographic studies, works of ethnologists, research and articles on fragrance in periodicals and examines use of perfumes by peasantry since the beginning of the 20th century. The author overviews the process of using perfume, from removing undesirable odors to wearing scent and focuses on two aspects: firstly, what means were used to remove undesirable odors, and, secondly, wearing scent. Study showed that bad odor in premises was removed by improving living conditions. It was also important to keep the body and clothes clean. Before the middle of the 20th century, various personal hygiene products gradually started appearing in rural life. Wearing scent is use of fragrant grasses and artificial perfumes. Clothes were rarely perfumed with demotic fragrant grasses. After World War I manufacturing of perfumes began and since the 1940s it became common to wear scent. A need to wear scent, perfume clothes and the body gradually rose and since the 1950s various perfumes became a cultural phenomenon, part of a person's image in daily life. Perfuming is a social signal, but only since the 1980s we can speak about a social character of using perfume in rural life. [From the publication]

ISSN:
1822-7309, 2424-3388
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52860
Updated:
2018-12-17 13:41:38
Metrics:
Views: 22
Export: