Moteriško grožio idealas ir jo kūrimas

• Papilė. D. 2/3 / sudarytojai Vida Girininkienė, Leopoldas Rozga, Rita Regina Trimonienė, Povilas Krikščiūnas, Juozas Pabrėža. Vilnius: Versmė, 2006. P. 153-163. (Lietuvos valsčiai ; kn. 11)
• Vėliau paskelbta knygoje: Lietuvos lokaliniai tyrimai. D. 1 (2000-2002) / redaktorė Gabija Juščiūtė. Vilnius: Versmė, 2011. P. 894-904. (Lietuvos valsčiai; kn. 21)

LTStraipsnio objektas – „moters veido išvaizda, plaukų sutvarkymas bei liaudies kosmetika. Tikslas – nustatyti Papilės valsčiaus gyventojų požiūrį į moters fizinį grožį XX a. pirmoje pusėje.“ Straipsnyje siekiama apibendrinti lauko tyrimų duomenis bei išsiaiškinti patrauklius ir nepatrauklius moters veido bruožus; nustatyti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis buvo stengiamasi pasiekti visuomenėje pageidautiną stereotipinę išvaizdą. Nustatant moteriško veido grožį, labiausiai dėmesys buvo kreipiamas į plaukus, akis, odos spalvą ir lygumą bei visų veido dalių proporcingumą. „Papilės valsčiaus gyventojai išskyrė šiuos pagrindinius gražaus moteriško veido bruožus: geltoni, šviesūs, ilgi plaukai, juodi, tamsūs antakiai, nedidelė nosis, mėlynos akys, balta, skaisti oda, rausvi skruostai. Nepatraukliais laikyti žmonės, turėję rusvus (ryžus) plaukus, rudas bei juodas akis. Buvo negražu išbalusi, įdegusi, dėmėta veido oda, neproporcingai didelės arba mažos veido dalys. Merginos, moterys stengėsi paslėpti, panaikinti negražius fizinius bruožus. Liaudies kosmetikos pagrindą sudarė gyvulinės kilmės riebalai, įvairios rūgštys bei augalų nuovirai. XX a. pirmoje pusėje liaudies kosmetiką pamažu keitė pramoninė.“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moterys; Grožio samprata; Papilės valsčius; Woman; Conception of beauty; Papile district.

ENThe object of this article is the appearance of a woman‘s face, the arrangement of her hair, and folk cosmetics. The aim of this article is to determine the view of the inhabitants of the Papilė administrative district to a woman‘s physical beauty in the first half of the 20th century. The article endeavours to summarise the data of field research and ascertain the attractive and unattractive traits of a woman‘s face; and determine in what ways and with what means the desired stereotypical appearance in society was achieved. In determining the beauty of a woman‘s face, most attention was focused on hair, eyes, skin colour and evenness and proportion of all parts of the face. “The inhabitants of the Papilė administrative district distinguished the following main traits of a beautiful feminine face: yellow, light long hair, and black, dark eyebrows, a small nose, blue eyes, white bright skin, and reddish cheeks. Those considered the most unattractive had brownish hair, and brown or black eyes. Also unattractive was facial skin that was pale, tan, or spotted, with disproportionally large or small parts of the face. Girls and women sought to hide and get rid of unattractive physical traits. The basis of folk cosmetics was comprised of fats from animals, various acids and cooked plant mixtures. Folk cosmetics gradually turned into an industry during the first half of the 20th century”.