Amerikos lietuvių laisvės siekių kalbinė raiška dokumentuose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Amerikos lietuvių laisvės siekių kalbinė raiška dokumentuose
Alternative Title:
Linguistic expression of hopes for freedom in American-Lithuanian documents
In the Journal:
Acta humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2013, t. 16, p. 253-263. Regionas laisvės kovose: istorija ir atmintis
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Amerikos lietuviai; Amerikos lietuvių kalba; Dalykinis stilius; Kalbinė raiška; Laisvės siekiai.
EN
American-Lithuanian language; American-Lithuanians; Formal style; Freedom; Linguistic expression.
Summary / Abstract:

LTLietuvių kalbos raida vyksta visur, kur esama lietuvių, ypač jeigu jie susibūrę į organizacijas. Pasaulio lietuvių archyvo (PLA) fonduose Čikagoje saugomi įvairių Amerikoje veikusių ir tebeveikiančių lietuvių organizacijų dokumentai: statutai, aplinkraščiai, memorandumai, protokolai, rezoliucijos, nutarimai ir pan. tekstai, susirašinėjimo tarp Amerikos lietuvių tarybos (ALT) ir kitų išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga. Iš kai kurių dalykinių tekstų turinio matyti, kad kalbamųjų organizacijų narių siekiai vienaip ar kitaip susiję su Lietuvos kaip okupuotos šalies situacijos konstatavimu ir noru ją keisti, t. y. atkurti laisvą Lietuvą. Pagrindinė kalbinės raiškos priemonė, kurios paskirtis – atskleisti išeivijos lietuvių požiūrį į tėvynės ir ten gyvenančių žmonių ateitį, žodis „laisvė“ ir jo sinonimas „nepriklausomybė“ (neretai abu žodžiai vartojami greta, tarsi papildydami vienas kitą). Žodžiu „laisvė“ kuriamą įspūdį sustiprina platesnis kalbinis kontekstas: pasitelkiami veiksmažodžiai, atspindintys eigą ir rezultatą (gelbėti, apvainikuoti), būdvardžiai, kuriantys pasiektos laisvės vaizdinį (šviesus, giedras). Galima rasti atvejų, kai dokumentų sudarytojai išskiria tam tikras laisvės formas – kalbama apie religijos, žodžio, spaudos, veikimo laisvę ir pan. Kartais tai gali būti susiję su konkrečios organizacijos veiklos kryptimi. Pasirenkami ir kiti panašios semantikos žodžiai: daiktavardžiai „išlaisvinimas“, „išvadavimas“, „laisvinimas“, būdvardis „laisvas“, dalyvis „nepriklausomas“, veiksmažodžiai „laisvinti“, „kovoti“. Esamai situacijai Lietuvoje apibūdinti pasitelkiami antonimiški daiktavardžiai „nelaisvė“, „vergija“, „okupacija“ ir semantiškai artimos kitos kalbos dalys.Dokumentuose rasta trafaretinių ir (ar) vaizdingų žodžių junginių, konstrukcijų (Lietuvą gelbėti / (iš)laisvinti; šaukiasi užtarimo; kenčia okupaciją; okupacinė kariuomenė; pavergta tėvynė; kova dėl laisvės; raudonasis teroras), tiesiogiai susijusių su kalbamąja tematika sovietybių. Pasitaiko pavadinimų kontaminacijos, t. y. žodžių, priklausančių skirtingoms santvarkoms, vartojimo atvejų. Dokumentuose pastebima interferencija – JAV gyvenimo nuostatų ir nuotaikų poveikis ar laisvos šalies dvasios atspindžiai. Tokių raiškos priemonių vartosena gerokai keičia dalykinio stiliaus sampratą – jis darosi nebe toks standartizuotas ir neemocionalus, kaip šis stilius vertinamas lietuvių kalbos stilistikoje. [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian language develops everywhere where Lithuanians live, where their organisations are set up. The paper deals with various documents, statutes, reviews, memorandums, reports, resolutions, etc., correspondence between American Lithuanian Council (ALC) and other Lithuanian emigrant organisations active in the past or still nowadays kept in the Lithuanian World Archive (LWA), Chicago. The content of these documents shows how Lithuanian organisations evaluated Lithuania's occupation and strive for independence. The words freedom and independence, often used together to emphasize their meaning, are the main linguistic means in these documents. Also verbs (e.g., to save, to struggle free, to fight), descriptive adjectives (e.g., light, bright), types of freedom (e.g., freedom of speech, religion, press, actions), words related to the activity of those organisations, semantically related nouns liberation, escape, adjective free, independent, were widely used. The linguistic context strengthens the impression created by the word freedom. An opposite situation is described by the words occupation, slavery, oppression. Collocations, emphatic words, verbal constructions (e.g., to save Lithuania, to set Lithuania free, to suffer under occupation, to seek support, to fight for freedom, the Red Terror) were used to denote reality in post-war Lithaunia. Words of different historical epochs were found in the titles of some documents as well as words that denote American lifestyle, US policy on freedom, the picture of a free country. The above mentioned linguistic means expand understanding of a formal style which is less standardised and emotional than a Lithuanian functional style. [From the publication]

ISSN:
1822-7309; 2424-3388
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52836
Updated:
2019-12-01 19:25:20
Metrics:
Views: 25
Export: