Metropolinė Vilniaus ateitis: struktūra ir formavimo uždaviniai

LTESPON (The European Spatial Planning Observation Network) vertinimu, Vilnius kartu su Ryga ir Talinu priskirti silpno išsivystymo MEGA (Metropolitan European Growth Areas) centrų kategorijai. Svarstant metropolinę Lietuvos Respublikos (LR) sostinės ateitį, siekiama atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius sėkmei, bet nesprendžiamus uždavinius (jie aktualūs ir kitiems didmiesčiams - Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams), kurie kartu su Vilniumi formuoja urbanistinį šalies kamieną ir susiduria su panašiomis problemomis. Tai: regioninio lygmens (NUTS 2) struktūriniam vienetui teikiama reikšmė vertinant Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių raidą ir su tuo susijusi LR regioninės struktūros korektūros („apskričių reformos") spartesnio užbaigimo reikmė, atsižvelgiant į postindustrinės raidos savitumą, depopuliacijos mastą, sparčiai kylančią uostamiesčio svarbą, neprognozuojamas padrikos priemiesčių urbanizacijos pasekmes ir kitus veiksnius; 2002 m. LR rajoninio planavimo schemos (teritorijos bendrojo plano) urbanistinės dalies korektūra ir sostinės bei kitų didmiesčių metropolinių rajonų įteisinimas, nes, pagal MEGA sampratą, metropolinis centras ir jį supantis metropolinis rajonas laikomi bendru ES urbanistinės struktūros vienetu; perspektyvinės urbanistinės struktūros modelio nustatymas, kad būtų žinoma koordinuojama socialinė, ekonominė ir urbanistinė sostinės ir metropolinio rajono plėtra bei susisiekimo sąlygų su svarbiais ES MEGA centrais tobulinimo strategija; urbanistinėmis idėjomis, o ne „sklypine politika" ir teritorine ekspansija grindžiama Vilniaus vidinė modernizacija. Uždaviniams spręsti teikiamos konkrečios rekomendacijos ir pasisekę pavyzdžiai formuojant Rygos, Stokholmo ir Varšuvos MEGA struktūras. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Regioninė struktūra; Metropolinė plėtra; Urbanistinis planavimas; Rajoninis planavimas; Regional structure; Metropolitan development; Urban and regional planning; Regional planning.

ENAccording to the ESPON (The European Spatial Planning Observation Network) assessment, Vilnius, together with Riga and Tallinn, are assigned to the MEGA (Metropolitan European Growth Areas) centres of weak development category. Considering the metropolitan future of the Lithuanian Republic (LR) capital, attention is drawn to some important, but unfulfilled goals (which are relevant to other major cities of the country - Kaunas, Klaipeda, Šiauliai), which together with Vilnius City form the countries urban theme, and also face similar problems. These problems are: a given value to the structural unit at regional level (NUTS 2) for the assessment of EU countries development and the associated LR regional structure proofing (district reform) for faster development importance, taking into account the post-industrial development specifics, scale of depopulation, the significantly growing importance of the port, the scattered suburban sprawl and its unpredictable consequences on others factors; the 2002 LR district planning scheme's (the territory master plan) correction of the urban design part and capital including other cities and metropolitan areas validation according to the MEGA definition. The metropolitan centre and the surrounding metropolitan district are considered as the general EU urban structure unit; the future urban structure model of Vilnius city, which would illustrate and reflect the coordinated capital and the metropolitan areas social, economic and urban development including transport conditions and the most important EU MEGA centres' development strategy; urban ideas, not the plot politics' and territorial expansion is based on the modernization of the inner city of Vilnius. The particular examples and recommendations are provided that form the MEGA structures of the cities of Riga, Stockholm and Warsaw. [From the publication]

• Besiformuojančio Vilniaus moderniojo centro urbanistinis modelis / Saulius Motieka. Urbanistika ir architektūra. 2009, t. 33, Nr. 4, p. 195-210.
• Lietuvos miestų sistemos raida ir jos ateities perspektyvos / Pranciškus Juškevičius. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 76, p. 11-34.
• Lietuvos urbanistikos aspektai Europos Sąjungos prioritetų kontekste / V. Stauskas. Urbanistika ir architektūra. 2002, t. 26, Nr. 2, p. 70-75.
• Metropolinių centrų priemiesčio kraštovaizdžio apsaugos ir planavimo klausimai / Giedrė I. Laukaitytė-Malžinskienė. Journal of architecture and urbanism. 2012, Vol. 36, no. 2, p. 91-98.
• Policentriška urbanistinė struktūra - strateginis Lietuvos ir ES prioritetas / Zigmas Jonas Daunora. Urbanistika ir architektūra. 2007, t. 31, Nr. 4, p. 178-191.
• Rezidencinė diferenciacija Baltijos šalyse XXI a. pradžioje / Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika. Lietuvos socialinė raida. 2019, Nr. 8, p. 13-30.
• Žemės sklypų pertvarkymo patyrimas planuojant miestų teritorijas / Evaldas Ramanauskas, Liucijus Dringelis. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 4, p. 285-294.