Šeimos gyvenimo įvykių sekos įgyvendinimas ir iššūkiai Lietuvoje ir Europoje

LTStraipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos gyventojų elgseną ir nuostatas į pagrindinių gyvenimo eigos įvykių, žyminčių šeiminio gyvenimo startą – partnerystės ar santuokos sudarymą bei vaikų susilaukimą. Straipsnyje įvertinama, kiek šie požiūriai yra veikiami normatyviškai „standartinės“ šeiminio gyvenimo įvykių sekos realizavimo, bei kiek Lietuvoje šeiminio gyvenimo eiga yra panaši į kitų Europos šalių gyventojų kuriamus gyvenimo eigos scenarijus. Rezultatai atskleidžia, kad nedaugelis lietuvių mano, kad jų šeiminio gyvenimo starto įvykiai pradėti laiku, o įgyvendinta demografinė elgsena nesutampa su lūkesčiais, kada juos reikėtų įgyvendinti. Nesutapimai pagrindžia bendrąsias prielaidas apie modernios Lietuvos visuomenės raidą ir skirtingai išgyventus struktūrinius pokyčius tarp kartų, kurie lemia svarbių demografinių įvykių įgyvendinimą. Raktažodžiai: gyvenimo eiga, standartinė šeiminio kelio trajektorija, kohabitacija, santuoka, tėvystė / motinystė.

ENThe goal of this article is aimed at the identification of the behaviour, attitudes and beliefs of the Lithuanian population towards several key events at the start of adult life course, i.e., when it is the most appropriate to initiate the first events of cohabitation with partner, marriage union, and becoming a parent, and when these events have been completed. Conceptually, the article assesses the extent to which these attitudes are influenced by normative cultural attitudes, and how the so-called ‘standard’ sequence of family life events (partnership, marriage, childbearing) is accessible to maintain. Furthermore, it has been examined to what extent the family life scenarios identified in the Lithuanian population are close to the scenarios in other European countries. The empirical part of the paper is based on analysis from the European Social Survey (ESS) Round 9 data. The research was conducted by using various methods – from descriptive sequencing data to regression analysis. The results show that only a minor proportion of the respondents consider that their family life has been started in a timely manner, while the sequence of the life course for most Lithuanians does not coincide with their expectation and perception of the most appropriate time to start those events. These discrepancies provide evidence to the general assumption about the uneven development of modern Lithuanian society and the different experiences of structural changes between generations which have conditioned the different implementation of important demographic events (e.g., delaying marriage) across generations. Keywords: life course, standardized family life trajectory, cohabitation, marriage union, parenthood.

• Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Lietuvos socialinė raida 2017, 6, Darbo rinkos pokyčiai: Roblemos ir galimybės, 88-103.
• Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: teorinės prielaidos ir empiriniai radiniai. Filosofija. Sociologija 2013, 24, 2, 82-91.
• Lietuvos šeima: tarp tradicijos ir naujos realybės. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2009. 559 p.
• Šeiminio gyvenimo kelio trajektorijos: sekų analizės rezultatai. Filosofija. Sociologija 2020, 31, 2, 139-147.