Baltarusių tarmės po prostu leksiniai ir semantiniai lituanizmai Pietryčių Lietuvoje

• Lexical and semantic Lithuanianisms of the Belarusian dialect po prostu in Southeastern Lithuania
• Лексические и семантические литуанизмы в белорусском диалекте по-просту в Юго-Восточной Литве

LTKalbų kaita Pietryčių Lietuvoje per dviejų ar trijų kartų gyvenimą lėmė itin glaudžius tų kalbų tarpusavio ryšius, atsispindinčius ypač leksikoje. Dauguma šiame paribyje gyvenančių žmonių yra daugiakalbiai – kasdieniame gyvenime vartoja dvi kalbas, o tam tikrose situacijose – tris ar net keturias kalbas: lenkų, baltarusių, lietuvių ir rusų. Šio tyrimo objektas – baltarusių tarmės, vadinamos po prostu, vartojamos 11-oje Lietuvių kalbos atlaso punktų, esančių Šalčininkų r. teritorijoje, leksinių ir semantinių lituanizmų analizė. Pagrindinis tyrimo tikslas – identifikuoti ir sugrupuoti gyvojoje baltarusių kalboje fiksuojamus lituanizmus atskleidžiant dabartinę jų reikšmę: pagrindinę, paplitusią visame regione ir antrinę (naują, gretutinę), būdingą tik tiriamam plotui arba gyvenamajai vietovei. Dalis užrašytų lituanizmų paplitę visoje lietuvių ir baltarusių kalbinio paribio zonoje ir yra gyvas lietuviško substrato liudininkas. Dauguma lituanizmų yra geriau išsaugoję savo pirminę leksinę reikšmę nei semantiką. Skiriamos šios trys lituanizmų grupės: 1) senieji, perėmę ir išsaugoję pirminę savo reikšmę, vartoti praeityje; 2) tam tikrose punktų vietovėse vartojami lituanizmai, kurių pamatinė reikšmė susiaurėjusi, pakitusi arba yra perimta iš baltarusių kalbos; 3) okazionalizmai ir situaciškai (pa)vartojami lituanizmai, vertintini kaip kodų kaitos atvejai. Reikšminiai žodžiai: Pietryčių Lietuva, daugiakalbystė, baltarusių tarmė po prostu, leksiniai ir semantiniai lituanizmai.

ENLanguage change in Southeastern Lithuania over two or three generations has led to close mutual relations between languages, reflected in the lexicon. People living in Southeastern Lithuanian borderland are multilingual – they generally use two languages in everyday life, and, in certain situations – even three or four languages: Polish, Belarusian, Lithuanian, and Russian. The object of the study is the areas of the Lithuanian Language Atlas 11 points of Šalčininkai District Municipality, where the Belarusian dialect called po prostu is used. The study aims to identify and study the lexical and semantic Lithuanianisms used in the current Belarusian dialect po prostu. The study’s main goal is to identify and group Lithuanianisms recorded in the living Belarusian language, with the objective of revealing their current meaning: the main one, which is widespread throughout the region, and the secondary (new, adjacent) one, characteristic only of the studied area or residential area. The majority of the recorded Lithuanianisms are widespread throughout the Lithuanian and Belarusian linguistic borderland and are a living witness confirming the Lithuanian substratum of the current dialects of those territories. Most of the Lithuanianisms have preserved their original meaning, however, differences in the semantics of these words have been recorded. Three groups of Lithuanianisms have been distinguished: 1) Lithuanianisms which have preserved their original meaning, have established themselves throughout the entire region, and were previously actively used; 2) Lithuanianisms used in individual areas, the main meaning of which has narrowed, changed, or has been adopted from the Belarusian language; 3) coincidences and situationally (repeatedly) used Lithuanianisms, which should be assessed as cases of code-switching. Keywords: Southeastern Lithuania, multilingualism, Belarusian dialect po prostu, lexical and semantic Lithuanianisms.

• Baltų substratas rytų slavų kalbose. Baltistica 2005, 6 priedas, 161-168.
• Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė - XXI a. pradžia). D. 1. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 259 p.
• Kodų kaitos funkcijos Pietryčių Lietuvos diskurse. Linguistica Lettica 2022, 30, 238-275.
• Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. 274 p.
• Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse. Acta linguistica Lithuanica 2012, 67, 52-77.
• Lituanizmų prisitaikymas baltarusių šnektose ir jų atpažinimo būdai.. Lietuvių kalbotyros klausimai 1997, 37, 171-184.
• Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis. Acta linguistica Lithuanica 2018, 78, 113-134.
• Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 195 p.
• Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 1110 p.
• "Vietinis" (tutejszy), lenkas, katalikas: Pietryčių Lietuvos gyventojų religinė-etninė tapatybė (tyrimas Dieveniškėse, Kernavėje ir Turgeliuose).. Etniškumo studijos 2013, 2, 149-179.
• Współczesne gwary białoruskie na Litwie. 1. Rejon orański. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 258 p.
• Współczesne gwary białoruskie na Litwie (rejon solecznicki). Slavistica Vilnensis 2020, 65 (2), 83-97.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas: žemėlapiai ir jų komentarai.. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.