Lituanizmų prisitaikymas baltarusių šnektose ir jų atpažinimo būdai
LTLietuvių šnektos, dėl įvairių politinių, socialinių, ekonominių priežasčių istoriniais laikais atsidūrusios baltarusių šnektų apsuptyje ir asimiliuojančios jų įtakos veikiamos, derinosi prie baltarusių kalbos sistemos, asimiliavosi, neteko daugelio esminių savo gimtosios kalbos bruožų, ypač jos gyvumo, taisyklingumo, vaizdingumo, kartu dovanojo joms palyginti ryškius savo realaus egzistavimo tose teritorijose pėdsakus. Patekusių į baltarusių kalbos sistemą ir joje prigijusių lietuviškos kilmės žodžių tolimesnė raida labai nevienoda ir, apskritai imant, sudėtinga. Ji dažniausiai priklauso nuo lituanizmo skolinimosi laiko ir nuo jo atsiradimo geografijos. Senesnieji ir tolimesnių nuo Lietuvos baltarusių teritorijų lituanizmai yra tiek pakitę, tiek suslavėję, kad neretai iš tikro sunku juos atpažinti. Naujesnieji ir arčiau Lietuvos pasienio vartojamieji iki šiol dar ne taip yra pasidavę tai įtakai, ir juos identifikuoti dažniausiai lengviau. Ilgametės lituanizmų baltarusių šnektose paieškos ekspedicijomis (ypač paribinėse su Lietuva ir Lietuvos šnektomis) ir jų detalūs tyrinėjimai (1956-1996) teikia nemažai naujų duomenų, gana patikimai išryškinančių jų prisitaikymo prie baltarusių kalbos sistemos bruožus, atskleidžiančių baltarusiškas apnašas ir padedančių palyginti gana tiksliai juos atpažinti. [Iš teksto, p. 171].
