Lietuvos moterų nepriesaginės (latviškos darybos) pavardės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos moterų nepriesaginės (latviškos darybos) pavardės
Alternative Title:
Llithuanian women's surnames (of latvian word-formation) without suffixes
In the Journal:
Kalbos kultūra. 2012, 85, p. 216-224
Keywords:
LT
Asmenvardžiai. Antroponimai / Personal names. Anthroponyms; Bendrinė kalba. Kalbos norminimas / Standard language. Language standartization; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word; Tikriniai vardai. Onomastika / Onomastics. Proper names.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje išdėstyta 12 argumentų, kodėl naujosios dirbtinės moterų pavardės su galūne „-ė“ nenaudingos nei joms, nei valstybei, kalbai, tautai. Yra žinomi tik du argumentai, kodėl kai kurioms moterims reikia tų dirbtinių pavardžių – esą taip trumpiau ir lengviau bendrauti su užsieniečiais. Bet to paties galima pasiekti civilizuotai ir sau dvigubai naudingiau: pagal LR teisingumo ministro įsakymą pareiškėjas gali „susitrumpinti pavardę, jeigu ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį variantą“. Taip „Vitkauskaitė“ ar „Vitkevičiūtė“ gali tapti „Vitkute“, o“ Vitkauskienė“ ar „Vitkevičienė“ – „Vitkiene“ (vyriškos giminės atstovai taip pat galėtų pavardes trumpinti). Tradicinę moterų pavardžių darybą palaiko kalbininkai profesoriai Vitas Labutis, Jonas Palionis, Aldona Paulauskienė, Zigmas Zinkevičius ir kiti. Priešingos nuomonės aiškaus ideologo ir išsamių jo argumentų iki šiol gerai nežinome. Mūsų nuomone, nepriesaginės moterų pavardės (be priesagos, su galūne „-ė“) griauna tradicinę lietuvių kalbos darybos sistemą, turi šiurkštesnį, neigiamą atspalvį ir prieš pavardžių savininkių norą nurodo, jog ta moteris yra vedybinio amžiaus ir greičiausiai ištekėjusi ar išsiskyrusi. Netradicinės moterų pavardės neturi prestižo, kenkia lietuvių kalbai, todėl dirbtinių pavardžių reikia atsisakyti. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Pavardės; Daryba; Tarmė; Bendrinė kalba; Surnames; Word-formation; Dialects; Standard language.

ENArticle provides 12 arguments why the new artificial surnames of women with the ending "-ė" are not beneficial for the women themselves or for the state, language and nation. There are only two arguments why these artificial surnames are necessary for some women - they are shorter and easier when communicating with foreigners. The same could be achieved in a more civilized and beneficial way: following the order of the Minister of Justice the applicant can shorten the surname if in traditional usage there is a shorter variant without suffix. Thus Vitkauskaitė or Vitkevičiūtė can become Vitkutė and Vitkauskienė or Vitkevičienė - Vitkienė (men should shorten their surnames too). The traditional way of feminine surname formation is supported by professors Vitas Labutis, Jonas Palionis, Aldona Paulauskienė, Zigmas Zinkevičius and others. There is no evident ideologist of the opposing side and comprehensive arguments are still not known. In our opinion the artificial forms of surnames (without a suffix and with the ending "-ė") ruin the traditional word-formation system of the Lithuanian language, gives a rougher, negative shade to the surname and against the will of the owner indicates that a woman is of a marrying age and most probably married or divorced. Non-traditional surnames are not prestigious; they harm the Lithuanian language and should be abandoned. [From the publication]

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51867
Updated:
2018-12-17 13:30:40
Metrics:
Views: 53    Downloads: 9
Export: